Paskutinę 2017 metų dieną Kongo Demokratinėje Respublikoje vėl įvyko manifestacijos, kurios buvo išblaškytos policijos ir kariuomenės, žinių agentūros praneša apie keletą žuvusių. Šių manifestacijų priežastis – dabartinio prezidento Josepho Kabila nenoras atsisakyti valdžios, kas, deja, Afrikos kontinente nėra retenybė. Jis valdė šalį dvi kadencijas, nuo 2006 metų iki 2016, pagal konstituciją negalėdamas kandidatuoti trečią kartą. Tačiau įstatymas taip pat numato, kad prezidentas išlieka poste tol, kol neišrenkamas kitas. Prezidento Kabila režimas, teisindamas įvairiais motyvais, kaip kad saugumas ir stabilumas, savo antrosios kadencijos pabaigoje rinkimų nesurengė. Po didelių manifestacijų tarp žmonių, opozicijos ir tarptautinės bendruomenės kritikos, tarpininkaujant katalikų Bažnyčiai, 2016-ųjų pabaigoje buvo pasirašytas vadinamasis šv. Silvestro susitarimas. Jis numatė prezidento Kabila valdymo pratęsimą metams, pažadant surengti rinkimus iki 2017 metų gruodžio. Tačiau šis pažadas buvo neišpildytas.
Katalikų Bažnyčia Kongo Demokratinėje Respublikoje remia, kiek gali pagal savo kompetenciją, taikų ir demokratišką valdžios perdavimą. Vyskupai daug kartų kreipėsi tiek į valdžią, tiek į manifestantus, prašydami vengti smurto, kurio šioje šalyje ir taip netrūksta. Neseniai taip pat paprašė prezidento Kabila patvirtinti, dėl visuomenės rimties, kad laikysis savo pažado taikiai perduoti valdžią.
Tarp šalies demokratėjimo siekiančių jėgų yra katalikų pasauliečių sukurtas „Pasauliečių krikščionių koordinacinis komitetas“, kurio smaigalyje keli Kongo DR sostinės Kinšasos universiteto profesoriai. Jų paskelbtuose pareiškimuose rašoma, kad tiek krikščioniški, tiek šalies konstitucijoje įtvirtinti idealai neleidžia abejingai stebėti kaip saujelė žmonių monopolizuoja valdžią, naudodamiesi ciniškiausiomis priemonėmis: pavyzdžiui, oponentų šalinimu ginkluotų ir neteisėtų grupuočių rankomis; kaip oligarchijos savanaudiškai išnaudoja šalies išteklius, kurie gali ir turi generuoti gerovę visai visuomenei.
Gruodžio 25 dieną „Pasauliečių krikščionių koordinacinis komitetas“ paskelbė viešą kreipimąsi, kviečiant taikioms manifestacijoms gruodžio 31 dieną – su „giesmėmis, rožiniais, Biblijomis ir kryžiais“, vengiant bet kokių prievartos formų, nuo padangų deginimo iki įžeidimų, nevadinant kariuomenės ar policijos žmonių savo priešais.
Prezidento Kabila režimo atsakas į šias manifestacijas buvo, dar kartą, represijos, kurios šį kartą įkėlė koją į pačias bažnyčias. Sostinėje Kinšasoje kariai buvo pasiųsti prie kiekvienos parapijos ir trukdė rinktis į pamaldas. Keliais atvejais kariuomenės ar policijos vyrai nutraukė sekmadienio pamaldas ir prievarta išsklaidė jose susirinkusius žmones. Kaip pasakoja žinių agentūros AFP korespondentas, registravęs įvykius prie šv. Mykolo parapijos, vienas karininkas jam pagrasino – „jei nepasitrauksite, įsakysiu šauti i jus. Aš ne policija, čia kariuomenė. Spauda ar ne, niekas neįžengs. (...) Jei priešinsitės, mes šausime“. Gruodžio 31 manifestacijose, pasak skirtingų pranešimų, žuvo nuo 6 iki 8 asmenų. Prezidento Kabila režimas į kritiką atsikerta, kad būtent tokios manifestacijos yra „antidemokratinės“ ir kelia sumaištį, todėl jas uždraudė.
Kongo DR katalikų vyskupų konferencija nedalyvavo taikios manifestacijos organizavime, nes tai nėra jos kompetencija, bet dėl tos pačios priežasties prieš ją nepasisako. Panašų patikslinimą sausio 2-ąją paskelbė Šventojo Sosto apaštalinė nunciatūra Kinšasoje: kanonų teisė užtikrina kiekvienam katalikui teisę jungtis į asociacijas ir siekti iniciatyvų, kurios suderinamos su Bažnyčios misija. Tam nereikia gauti jokių leidimų iš ganytojų, tačiau šių pareiga yra stebėti, kad katalikų pasauliečių ir jų asociacijų veikla atitiktų Bažnyčios tikėjimą ir doktriną. O socialinio teisingumo siekimas ir pilietinių bei politinių piliečių teisių gynimas yra organiška Bažnyčios socialinės doktrinos dalis. Tad „Pasauliečių krikščionių koordinacinio komiteto“ iniciatyvų atitikimą Bažnyčios doktrinai vertina Kinšasos arkivyskupas, o Šventasis Sostas gerbia vietinių ganytojų kompetenciją ir todėl neskelbia ir nežada skelbti ateityje nei pritarimo, nei pasmerkimo. (Vatikano radijas)
