Lygiai prieš penkerius metus, 2012 metų gruodžio 12-ąją, popiežius Benediktas XVI pasiuntė pirmąją žinutę populiariame, trumpoms žinutėms skirtame socialiniame Twitter tinkle, kuri skambėjo taip: „Brangūs draugai, su džiaugsmu prisijungiu prie jūsų per Twitter. Ačiū už jūsų dosnų atsaką. Jus laiminu iš širdies“.
Kaip atsimena arkivyskupas Angelo Becciu, buvęs šalia Benedikto XVI tuo metu, kai šis paspaudė virtualų mygtuką planšetiniame kompiuteryje ir pasiuntė žinutę, popiežius buvo šiek tiek „sutrikęs“ prieš šį naują komunikacijos instrumentą, naują komunikacijos būdą, bet tuo pat metu džiugus, kad gali kreiptis į internautus, užmegzti dialogą, įsilieti į naują komunikacijos bangą.
Benedikto XVI žinutė buvo persiųsta tūkstančius kartų, tūkstančiai asmenų tapo popiežiaus paskyros @Pontifex sekėjais, žinutės pradėtos skelbti devyniomis kalbomis, tarp kurių ir lotynų.
Po popiežiaus Benedikto atsistatydinimo 2013 kovo 13-ąją buvo išrinktas jo įpėdinis, Buenos Airių arkivyskupas Jorge Bergoglio, pasirinkęs Pranciškaus vardą. Po kelių dienų, kovo 17-ąją, jis pirmą kartą vadovavo sekmadienio vidudienio maldai ir tą pačią dieną paskelbė savo pirmąją žinutę, kurioje rašoma: „Brangūs draugai, jums dėkoju iš širdies ir prašau toliau melstis už mane. Popiežius Pranciškus“.
Popiežiaus paskyros sekėjų skaičius nuolatos augo, visomis kalbomis, ir neseniai viršijo 43 milijonus. Visus juos popiežiaus Pranciškaus beveik kasdien skelbiamos žinutės gali pasiekti betarpiškai per akimirką. Popiežiaus paskyra „Instagram“ tinkle, kuriame dalijamasi nuotraukomis, turi per penki milijonus sekėjų.
Šitaip dar kartą patvirtinami Vatikano II Susirinkimo tėvų žodžiai, 1963 metais – „Tarp nuostabiausių technikos išradimų, kuriuos, ypač mūsų laikais, Dievo padedamas žmogaus genijus padarė kūrinijoje, Motina Bažnyčia itin rūpestingai priima ir stebi pirmiausia tuos, kurie labiau susiję su žmogaus dvasia ir kurie atvėrė naujus kelius nepaprastai lengvai perduoti bet kokias žinias, mintis bei nuostatas. Iš tų išradimų ypač išsiskiria tokios priemonės, kurios dėl pačios savo prigimties gali pasiekti ir paveikti ne tik atskirus žmones, bet ištisas minias bei visą žmonių visuomenę, kaip antai spauda, kinas, radijas, televizija ir kitos, kurias galima vadinti visuomenės komunikavimo priemonėmis“ (Inter Mirifica 1.)
Katalikų – pavienių ar bendruomeninių – iniciatyvų internete atsirado kartu su paties interneto atsiradimu ir plėtra, kurio įtaka žmonių ir visuomenių gyvenimui dažnai lyginama su industrine revoliucija. Greitai tapo aišku, kad nauji komunikacijos būdai nėra vien neutralus įrankis dalintis informacija, tačiau daug giliau paliečia žmogų. Kaip 2011-ųjų Žinioje Pasaulinei komunikacijos dienai apibendrino Benediktas XVI, „su nauju informacijos ir pažinimo sklaidos būdu randasi naujas mokymosi ir mąstymo būdas, teikiantis naujų galimybių megzti santykius ir statydinti bendrystę“.
Prasidėjo „skaitmeninis amžius“, o jo vaikai didelę laiko dalį keliauja „skaitmeniniame kontinente“, kuriame daug geografinių ir kultūrinių sienų išnyko. Bažnyčia taip pat turi žengti ir apsigyventi šiame virtualiame kontinente, išlaikydama savo tapatybę ir nuoseklumą savo skelbiamai doktrinai. „Egzistuoja krikščioniškasis buvimo skaitmeniniame pasaulyje stilius: jis reiškiasi nuoširdaus ir atviro, atsakingo ir kitų atžvilgiu pagarbaus komunikavimo pavidalu. Perteikti Evangeliją naujomis medijomis reiškia ne tik nedviprasmiškai religinį turinį įdėti į įvairių medijų platformas, bet ir savu skaitmeniniu profiliu bei komunikavimo stiliumi nuosekliai perteikti pasirinkimus, preferencijas ir vertinimus, iš pagrindų derančius su Evangelija, net jei apie tai konkrečiai nekalbama“, rašo Benediktas XVI. Toje pat žinioje jis pamini ir galimas šalutines „skaitmeninio amžiaus“ pasekmes ar pagundas: vienpusiškumą, neautentiško įvaizdžio konstravimą, pabėgimą nuo realaus pasaulio atsakomybių ir ryšio praradimą su šalia esančiais žmonėmis. Pasak šio popiežiaus, „tikintieji, liudydami savo giliausius įsitikinimus, vertingai prisideda prie to, kad tinklas netaptų įrankiu, kuriuo galima nuasmeninti žmones, manipuliuoti jų emocijomis ar įtakingiesiems leisti monopolizuoti kitų nuomones. Priešingai, tikintieji turėtų visus drąsinti išlaikyti gyvus amžinuosius žmogaus klausimus, liudijančius transcendencijos troškimą ir tikro, verto gyventi gyvenimo ilgesį“.
Paskutinėje – iš beveik 1400 žinučių, jau paskelbtų Twitter tinkle – Pranciškus rašo: “Ačiū jums visiems, sekantiems @Pontifex (paskyrą), kuriai šiandien sukanka penkeri metai. Tegu socialiniai tinklai būna vietos, turtingos žmogiškumo!”. (Vatikano radijas)
