Penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje popiežius Pranciškus komentavo pirmajame skaitinyje skambėjusius apaštalo Pauliaus laiško romiečiams žodžius apie nuteisinimo malonę, kurią Dievas mums suteikia ne dėl mūsų nuopelnų, bet dėl tikėjimo jo begaline meile ir gailestingumu.
„Mūsų darbai yra atsakas į už dyką mums dovanojamą Dievo meilę. Jis mus nuteisino ir jis mums visada atleidžia. Mūsų šventumas – tai visada priimti atleidimą. „Palaiminti, kurių nusikaltimai atleisti, kurių nuodėmės uždengtos; palaimintas vyras, kuriam Viešpats nuodėmės neįskaito!“, šios dienos skaitinyje Paulius cituoja psalmės žodžius. Viešpats mums atleido gimtąją nuodėmę ir jis mums atleidžia kiekvieną kartą kai pas jį sugrįžtame. Mes negalime savo darbais sau atlesti nuodėmių. Tik Jis gali atleisti. Mes savo darbais galime atsiliepti į atleidimą“.
Šios dienos Evangelijoje kalbama apie kitokį žmonių bandymą būti teisiais prieš kitus – apie veidmainystę, apsimetinėjimą, savo tikro veido dangstymą. „Saugokitės fariziejų raugo“, - įspėja Jėzus.
„Jie nugrimuoja savo sielą, jie gyvena nusigrimavę, jiems šventumas tai grimas. Jėzus nori, kad mes visada sakytume tiesą, kad neslėptume tiesos, kad tiesa būtų mūsų širdyse ir kad jei kas nors į mus žiūri iš šalies, matytų mumyse tiesą. Jėzus pataria: kai meldiesi - nesistenk, kad kiti tai matytų; kai pasninkauji – truputį nusigrimuok, kad nesimatytų tavo veide nuovargio; o kai duodi išmaldą – tavo kairė tenežino ką daro dešinė, nesistenk, kad kiti tai matytų“. Jėzus nori, kad mūsų išorėje būtų matoma tai kas yra mūsų viduje.
„Apsimetinėjimas padaro daug žalos, veidmainystė atneša daug blogio į gyvenimą. Mišių psalmėje prašėme Viešpatį malonės sakyti tiesą. „Pasisakiau tau nusikaltęs, nuodėmę lioviausi slėpęs. Tariau: prisipažinsiu, Viešpatie, tau nusidėjęs, ir tu man atleidai nelemtą kaltybę“. Visada būkime nuoširdūs Viešpaties akivaizdoje. Tik sakydami Dievui tiesą sulauksime jo atleidimo“. (Vatikano radijas)
