Esame vilties misionieriai – tikime ir skelbiame, kad Jėzus iš meilės paaukojo už mus gyvybę ir Dievas jį prikėlė iš numirusių Velykų rytą, kad ir mes turėtume amžinąjį gyvenimą, - sakė popiežius Pranciškus, pradėdamas trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos katechezę. Pasak popiežiaus, spalio mėnuo yra labai tinkamas metas kalbėti apie krikščionis kaip vilties misionierius, nes šį mėnesį Bažnyčia ypatingai meldžiasi už misijas ir misionierius, o šį trečiadienį, spalio 4-ąją, liturgijoje minimas didis vilties misionierius šv. Pranciškus Asyžietis.
Krikščionis nėra nelaimių pranašas, - sakė Pranciškus. Krikščionybės esmė – Jėzaus mirties ir priskėlimo žinia. Jei Evangelijos sustotų ties Jėzaus palaidojimu, jos niekuo nesiskirtų nuo herojiškų personažų, paaukojusių gyvybę dėl kilnių idealų, biografijų. Jos būtų pamokančios, galbūt ir guodžiančios knygos, bet neskelbtų vilties.
Tačiau Evangelijos nesibaigia didžiuoju penktadieniu, jos eina toliau ir skelbia dalykus, kurie sugeba keisti mūsų gyvenimą. Tą šeštadienio rytą po Jėzaus nukryžiavimo mokiniai buvo palūžę; ant kapo angos užritintas akmuo prispaudė ir trejus metus sekant Mokytoją iš Nazareto juos kasdien lydėjusį entuziazmą. Atrodė viskas prarasta ir kai kurie, išsigandę, bėgo iš Jeruzalės.
Tačiau Jėzus prisikėlė! Šis netikėtas faktas radikaliai palietė mokinių protus ir širdis, nes Jėzus prisikėlė ne dėl savęs, bet visai žmonijai, tuo pačiu aukštyn pakylėdamas ir visą kūriniją. Sekminių dieną mokinius perkeitė Šventosios Dvasios dvelksmas. Jei ne tik ėmė visiems skelbti gerąją žinią, bet ir patys tapo kitokie negu buvę, atgimė naujam gyvenimui.
Jėzaus prisikėlimą turime skelbti ne tik žodžiais, bet faktais, gyvenimo liudijimu, - sakė Pranciškus. Jėzui nereikia mokinių, sugebančių tik kartoti atimtinai išmoktas formules. Jėzui reikia liudytojų – žmonių, kurie skelbia viltį būdami svetingi, šypsodamiesi, mylėdami.
Krikščionių gyvenime yra „kažkas daugiau“, ko neįmanoma paaiškinti vien gera nuotaika ar optimizmu. Tikintieji turi tarsi „gabalėlį dangaus“ virš galvų. Krikščionis nesiskundžia ir nepyksta, bet Jėzaus prisikėlimo dėka, jis yra įsitikinęs, kad blogis nenugalės, kad nėra nakties, kuri nesibaigtų, kad nėra žmogaus, kuris nepataisomai klystų, kad nėra neapykantos, kurios nenugalėtų meilė.
Žinoma, mokiniams kartais tenka sumokėti didelę kainą už šią Jėzaus padovanotą viltį. Popiežius paminėjo mūsų laikais kenčiančius Artimųjų Rytų krikščionis. Tačiau kas priėmė Jėzaus prisikėlimo malonę, to neapleidžia viltis net ir beviltiškoje padėtyje. Visų laikų kankiniai mums liudija, kad neteisybė netars paskutinio žodžio.
Štai, kodėl, broliai ir seserys, - sakė Pranciškus baigdamas katechezę, - krikščionis yra vilties misionierius. Jis yra misionierius ne dėl savo nuopelnų, bet Jėzaus dėka – Jėzaus, kuris, kaip į žemę kritęs kviečio grūdas, mirė ir davė didelį derlių. (Vatikano radijas)
