Paskutinis popiežiaus Pranciškaus vizito Medeljino mieste įvykis buvo šeštadienio pavakare sporto ir pramogų arenoje „La Macarena“ vykęs susitikimas su kunigais, seminaristais ir pašvęstaisiais. Išklausęs kunigo, klauzūroje gyvenančios sesers vienuolės ir seminaristo tėvų liudijimus, Pranciškus pasakė gana ilgą kalbą, kurioje komentavo Kristaus žodžius apie vynmedį ir šakeles. Tikras pašaukimas visada reiškia artimą ryšį su Kristumi, jo sekimą, vienijimąsi su juo. Tai galioja visiems pašaukimams Bažnyčioje, tačiau labiau už viską tai svarbu yra tiems, kurie vykdo tarnystes sielų išganymui.
Popiežius atkreipė dėmesį visų pirma į tai, kad Kolumbijoje net ir konflikto metais, brolžudiško smurto sąlygomis, netrūko pašaukimų. Kitaip ir būti negalėjo, nes Dievas veikia ir krizėse, - sakė popiežius. Ten kur dideli sunkumai, Dievas pašaukia vyrus ir moteris, kurie nepaisant savo asmeninio trapumo ir pažeidžiamumo, sugeba nauja kryptimi pasaukti istoriją.
Tikras pašaukimas visada įskiepija pašauktąjį į Kristų, kaip šakelę į vynmedį. Pašaukimas miršta kai žmogui ima rūpėti garbė, kai mano, kad atsiliepdamas į pašaukimą užtikrins sau ramų gyvenimą, kils aukštyn socialinio gyvenimo laiptais. Popiežius čia pakartojo jau ne kartą minėtą įspėjimą, kad velnias per kišenę įlenda į kunigo ar vienuolio gyvenimą. Būti susivienijusiais su Kristumi, - sakė Pranciškus, - reiškia prisiliesti prie Kristaus žmogystės, prie jo žaizdų; reiškia žiūrėti į pasaulį ne teisėjo, bet Gerojo samariečio akimis.
Esminė tikro pašaukimo sąlyga yra pašauktojo troškimas gerai susipažinti su Jėzumi. Kaip pažinti Jėzų, kur jį susitikti? Visų pirma turime jį sutikti Šventajame Rašte, ypač Evangelijose. Kam nepažįsta Šventojo Rašto, tas nepažįsta Jėzaus! Kas nemyli Šventojo Rašto, tas nemyli Jėzaus! Visada turime surasti laiko nurimti ir atsidėti maldingam Šventojo Rašto skaitymui. Taip pat ir malda, - sakė popiežius, - turi būti labai svarbi pašauktųjų gyvenimo ir apaštališkos tarnystės dalis. Maldos dėka mes nusimetame supasaulėjimo balstą; malda mus moko su džiaugsmu gyventi, padeda mums vengti paviršutiniškumo, padeda būti tikrai laisvais žmonėmis. Melskimės, mokykimės būti laisvi!, sakė popiežius ir pridūrė dar vieną, pasak jo esmiškai svarbų dalyką – adoruokime. Mokykimės adoruoti tyloje.
Popiežius taip pat prašė kunigus, būsimus kunigus ir pašvęstuosius, visada atsiminti savo žmogiškųjų jėgų nepakankamumą ir malonės reikalingumą. Reikia labai blaiviai įvertinti tai, kad visis esame nusidėjėliai. Vargas kunigui, vienuolei ar vienuoliui, kurio veidas būtų kaip šventas paveikslėlis! Visi esame nusidėjėliai ir visiems mums reikia Dievo gailestingumo, kad kiekvieną kartą kai susivyruojame ir suklumpame, vėl Dievo malonės padedami keltumės ir eitume pirmyn.
Jei būsime su vienybėje Jėzumi, jei būsime kaip į vynmedį įskiepytos šakelės, nebūsime nusiliūdę ir pavargę, bet būsime kupini džiaugsmo, kurio niekas negalės atimti, ir perduosime kitiems Kristaus mums dovanoją viltį ir gyvenimą. Pašaukimas, tai ne Dievo mums užkrauta našta, bet džiaugsmas. Džiaugsmas yra pirmiausias ir akivaizdžiausias įrodymas, kad pašaukimas tikras. Dievo malonė pasiekia kitus žmones, kai jie mumyse mato susitikimo su Juo džiaugsmą, - sakė popiežius. (Vatikano radijas)
