Viešpats mus ragina nebijoti kryžiaus, nevengti aukos; kaip Kristus savo kryžiaus auka mums padovanojo išganymą, taip ir mes turime aukotis brolių labui. Taip popiežius Pranciškus komentavo sekmadienio Evangeliją, vidudienį iš Vatikano Apaštališkųjų rūmų lango kreipdamasis į Šv. Petro aikštėje Viešpaties Angelo maldai susirinkusius tikinčiuosius.
Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba mokiniams apie artėjančią kelionę į Jeruzalę, apie jo laukiančią kančią ir mirtį. Petras pasivadina mokytoją į šalį ir ima įtikinėti, kad neturi jam tai atsitikti. „Eik šalin šėtone“ – griežtai atsako Jėzus. Šio sekmadienio Evangelija yra praėjusį sekmadienį girdėtos Evangelijos ištraukos tąsa. Tačiau koks didelis kontrastas! – sakė Pranciškus. Jėzus Petrą buvo ką tik pavadinęs „palaimintu“ ir „uola“, ant kurios jis pastatysiąs savo Bažnyčią, o štai dabar jį vadina „šėtonu“ ir ant kelio numestu „akmeniu“, kuris kliudo Mesijui eiti į tikslą. Šioje pasakojimo vietoje Mokytojas kreipiasi į visus, kurie jį sekė, ir labai aiškiai sako kokiu keliu visiems reikia eiti: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16,24).
Esame pašaukti nepasiduoti šio pasaulio vizijai, bet visada žinoti, kad reikia pastangų, kad mums, krikščionimis, tenka eiti prieš srovę ir kopti į kalną, sakė popiežius. Jėzus papildo tai ką buvo ką tik pasakęs labai išmintingais žodžiais, kurie skamba kaip iššūkis egocentrinei mąstysenai ir elgsenai: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“ (25).
„Šiame paradokse glūdi aukso taisyklė, kurią Dievas įrašė Kristuje sukurtoje žmogaus prigimtyje: kad tik meilė suteikia gyvenimui prasmę ir padaro jį laimingą. Jei žmogus aukoja visus savo talentus, energiją ir laiką tik tam, kad saugotų ir realizuotų save, jis save praranda, gyvena liūdną ir nevaisingą gyvenimą. Tačiau jei gyvename Viešpačiui, jei einame meilės keliu, kaip Jėzus, tuomet ragaujame tikro džiaugsmo, mūsų gyvenimas ne tuščias, bet vaisingas“.
Popiežius priminė, kad mes dalyvaujame šiame slėpinyje švęsdami Eucharistiją. Kiekvieną kartą kai dalyvaujame Mišiose Kristaus meilė mums tampa maistu ir gėrimu, kad sugebėtume Jį sekti kiekvienos dienos kelionėje tarnaudami broliams ir seserims.
„Švenčiausioji Mergelės Marija, kuri sekė Jėzų iki pat Kalvarijos, telydi mus ir mums tepadeda nebijoti kryžiaus, - ne kryžiaus be Jėzaus, bet kryžiaus, ant kurio buvo prikaltas Jėzus, tepadeda mums nebijoti kančios iš meilės Dievui ir žmonėms, nes tokia kančia, Kristaus malonės dėka, yra vaisinga, joje glūdi prisikėlimas.
* * *
Po kartu su maldininkais ir turstais sukalbėtos Viešpaties Angelo maldos, popiežius paprašė melstis už pastarųjų dienų stichinių nelaimių pasaulyje aukas.
„Dar kartą reikšdamas savo dvasinį artumą Pietų Azijos tautoms, kurios kenčia dėl potvynių, trokštu taip pat užtikrinti Teksaso ir Luizianos gyventojus, kad kenčiu kartu su jais, nukentėjusiais nuo uragano ir liūčių. Yra žuvusių, tūkstančiai neteko namų, padaryta daug materialinės žalos. Prašau Švenčiausiąją Mergelę Mariją, Nuliūdusiųjų Paguodą, kad išmelstų iš Viešpaties paguodos malonę šiems kenčiantiems mūsų broliams“. (Vatikano radijas)
