Tegu kiekvieną įprastoje kasmetinėje ir vis kitokioje Žolinių šventėje Pažaislyje Viešpats paliečia savaip, duoda tai, ko labiausiai mums reikia dabar“, – sakė kun. Artūras Kazlauskas, aiškinęs liturgiją kauniečiams, kurie Lietuvos Šv. Kazimiero kongregacijos seserų kvietimu tradiciškai gausiai susirinko į Pažaislio vienuolyną švęsti Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų.
11 val. šv. Mišios buvo aukojamos Pažaislio Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčioje, o po pietų vyko iškilmės kulminacija – iškilmingos šv. Mišios šventoriuje priešais bažnyčią, prie altoriaus su Gražiosios Meilės Motinos ir Kūdikio atvaizdu. Iškilmėje giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas prof. Petro Bingelio.
Prieš iškilmingas šv. Mišias Sutaikinimo maldai vadovavo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, pakvietęs visus susitaikyti su Dievu taip pat ir atliekant asmeninę išpažintį – išpažinčių čia pat, vienuolyno kiemelyje, klausė miesto parapijose tarnaujantys Kauno I dekanato kunigai.
„Esame vienybėje su kitais žmonėmis, kurie šiandien švenčia Mergelės Marijos Ėmimą į dangų ir kitose Lietuvos šventovėse. Marijos paėmimas į dangų su siela ir kūnu reiškia, kad Dievui rūpi visas žmogus. Dievas žvelgia į mus ir mato mūsų prašymus – sveikatos, laimės, pagalbos. Dievas laimina ypač žemdirbių darbą ir šio darbo vaisius“, – sakė pilnutėliame šventoriuje kauniečius ir miesto svečius, daug šeimų su vaikais (daugelis jų buvo jaukiai įsikūrę tiesiog ant pievelės šventoriuje) netrukus sveikinęs ir iškilmingoms šv. Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas.
Skambant choro giedamai Marijos giesmei Magnificat arkivyskupas palaimino žolynus žmonių rankose kaip padėką Dievui už jo sukurtąjį pasaulį. Šv. Mišias koncelebravo Kauno I dekanato dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, t. Aldonas Gudaitis SJ ir kun. Artūras Kazlauskas.
„Švenčiame Mergelės Marijos pergalę, jos džiaugsmo pilnatvę. Marija pirmoji priėmė Dievo Sūnaus Įsikūnijimo žinią ir tapo Jo Motina, ji pirmoji su kūnu ir siela paimta į dangų. Marija pirmoji ant rankų paėmė Kūdikį Jėzų, dabar pirmoji savo Sūnaus apglėbta ir atvesta į dangaus Tėvo prieglobstį“, – vėliau savo homilijoje sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, jog Marijos dangun paėmimas yra Dievo pasilenkimas prie mažųjų ir nuolankiųjų, tai paliudijimas, kad kiekvienas esame Dievui be galo brangus, kad kiekvieno žmogaus – su siela ir kūnu – orumas yra neliečiamas. Ši šventė, bylojanti apie dangų, paradoksaliai mus pastato ant žemės, sugrąžina į tikrą kasdienį gyvenimą.
Be kita, ganytojas pasidalijo Benedikto XVI mintimi, jog ne tik Dieve yra vietos žmogui, bet ir žmoguje yra vietos Dievui. Tai matome ir Marijos gyvenime, ir Dievo artumoje nuolat gyvenusio palaimintojo Teofiliaus Matulionio gyvenimo istorijoje. „Jo paskelbimas palaimintuoju – tai pripažinimas, kad jis yra ten, kur su kūnu ir siela paimta Mergelė Marija, – yra Dievo artumoje“, – sakė arkivyskupas, pabrėždamas, jog ir žmogus, ir pasaulis su Dievu tampa turtingesni, didingesni ir geresni.
Homilijoje paraginta neužbaigti dienos nepamąsčius, ar turėjome laiko ir vietos Dievui, ar padarėme viską, kad kiti gyventų geriau, laimingiau, ar gyvenome Evangelijos dvasia ir vertybėmis.
Po visuotinės maldos atnašas prie altoriaus nešė seserų ukrainiečių globojamos ukrainiečių šeimos vyrai ir moterys – karo pabėgėliai iš Luhansko srities.
Liturgijos pabaigoje seserų kazimieriečių vardu atlaidų dalyviams, vienuolyno talkininkams, geradariams, aukotojams, apkabinant visus seseriška malda, dėkojo ses. Lidija Edita Šicaitė.
Pasibaigus iškilmei Kauno valstybinis choras pagiedojo giesmių danguje išaukštintos Mergelės Marijos garbei, padovanodamas kauniečiams dar vieną maldos ir susikaupimo valandėlę.
Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba
