Paskutinio birželio mėnesio sekmadienio Evangelija mums primena Tiesumo ir Drąsos dorybę, be kurios Bažnyčia būtų tik tuščia iškaba, jau seniai nukabinta iš žmonių ir pasaulio gyvenimo dvasinių namų. Jėzus primena, kad krikščionis gyvenime turi vengti bet kokių įmantrumų, keistumų. Jo išskirtinė savybė (arba jeigu leistume sau pasakyti šiuolaikiškai) - krikščionio Brandas yra Paprastumas.
Taip pat Jėzus įspėja, kad tie, kurie vadovausis Jėzaus Evangelija, ne visuomet bus suprasti ir priimti pasaulio dvasios, tad turime kartais atmetimą ir nesupratimą priimti kaip Dievo dovaną ir gyvą dvasinį ryšį su Jėzumi.
Praėjo tik dvi savaitės po operacijos, kai prasidėjo chemoterapijos kursas. Kiekvieną rytą šukodama nuostabius savo plaukus ji pastebėjo, kaip kuokštai plaukų lieka šukų tarpeliuose. Tuo metu tai buvo sunkiausia chemoterapijos šalutinio poveikio dalis. Galiausiai vieną rytą ji pajuto, kad tiesiog gali suskaičiuoti visus savo plaukus, esančius viršugalvyje. Taip staiga ir netikėtai į jos gyvenimą pasibeldė ramybė. Čiupinėdama po plaukelį, ji tarytum suprato Dievo veikimą savyje, Kuris suskaičiavo kiekvieną jos plauką. Šitaip ji pajuto dar didesnį Dievo artumą, išryškėjo, koks svarbus yra šeimos ir draugų palaikymas tamsiausioje jos gyvenimo valandoje. Vėliau ji pasakys: „ Per mano ligą Dievas man tik priartėjo, bet nenutolo. Plaukų kuokštai mano šukose, pagalvėje, kepuraitėje ir pagaliau mano rankose. Dievas suskaičiavo kiekvieną mano plauką. Su plaukais, ar be plaukų Dievas žino mano skaudžią dabartį ir tai, kas dar tik laukia manęs ateityje. Taip, aš buvau vis dar pilna baimės, - vėžio, chemoterapijos, artėjančio smegenų švitinimo ir viso to pasekmių, bet aš tvirtai tikėjau ir žinojau, kad Dievas bus visur su manimi“.
Iš knygos „Aš praradau plaukus, bet ne tikėjimą“ Kathryn Lay, Catholic Digest 2008.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
