Popiežius Pranciškus aplankys dviejų Italijos Bažnyčios kunigų kapus birželio mėnesį. Popiežiaus piligrimystė į Kremonos ir Florencijos vyskupijas antradienį birželio 20 dieną bus privataus ir neoficialaus pobūdžio.
Popiežius pasimels prie kun. Primo Mazzolari (1890-1959) kapo Bozzolo šv. Petro parapijoje Mantujos provincijoje. Iš Romos straigtasparniu atskridusį popiežių Bozzolo miestelyje pasitiks Kremonos vyskupas ir Bozzolo meras. Be to, popiežius pasveikins susirinkusius Šv. Petro parapijos bažnyčioje, pasakys kalbą.
Apsilankymas Bozzolo truks apie pusantros valandos. 10.30 val popiežius nuskirs į Barbianą, Toskanos kalnuose, kur jį po valandos ir 15 min. skrydžio prie Barbianos šv. Andriejaus bažnyčios pasitiks Florencijos vyskupas ir Vicchio meras. Popiežius privačiai pasimels prie kun. Lorenzo Milani (1923-1967) kapo jo mirties penkiasdešimtmečio proga. Popiežius pasakys kalbą gretimame sode susirinkusiems apie dviem šimtams žmonių, tarp kurių bus velionio kunigo mokiniai, vyskupijos atstovai kunigai ir jaunimas.
Popiežiaus apsilankymas Barbiane truks kiek daugiau nei valandą, iki 12.30 val. Po maždaug valandos ir penkiolikos minučių trukmės kelionės straigtasparniu popiežius sugrįš į Vatikaną.
Kun. Primo Mazzolari buvo iškili Italijos Bažnyčios figūra, rašytojas, žurnalistas, rezistencijos dalyvis, kurio pastoracinės mintys apie vargšų Bažnyčią, religijos laisvę ir dialogą su atitolusiais nuo Bažnyčios pramatė kai kurias pamatines Vatikano II Susirinkimo temas. „Krikščionys vargšus turi ne skaičiuoti, o apkabinti“, tvirtindavo Dievo tarnas, kuriam Kremonos vyskupija prieš dvejus metus padėjo skelbimo šventuoju bylą.
Kun. Lorenzo Milani – kita ryški, tačiau savo laiku kontroversiškai vertinta Italijos Bažnyčios asmenybė. Kunigo, kuris mirė 1967 metais būdamas 44-erių, raštus, anot popiežiaus Pranciškaus, verta įsidėmėti. Kaip tik pirmadienį, balandžio 24 dieną, popiežius Pranciškus pasiuntė video žinią Milano knygų mugei, kurioje pristatomi kun. Lorenzo Milani raštai.
Kun. Lorenzo Milani, dėl nesutarimų buvo vyskupo išsiųstas kunigauti į tolimą kalnų vietovę tarp sunkiai vargstančių valstiečių Barbiane, tačiau čia jam atsivėrė naujų pastoracinių galimybių erdvė, kurią užpildė su savo moksleiviais sukurdamas naują revoliucinę švietimo sistemą, pritaikytą dirbančiam ir mokslui laiko neturinčiam jaunimui, su jais išleistoje knygoje pasiūlydamas daugelio nesuprastą ir šaltai sutiktą naują ugdymo modelį.
Popiežius Pranciškus daugiau kaip devynių minučių trukmės žinioje kvietė kunigo žodžiais pasiaukoti Dievo gailestingumui ir Bažnyčios motiniškumui: „Niekad nemaištausiu prieš Bažnyčią, nes man daugiau kaip kartą per savaitę reikalingas nuodėmių atleidimas ir nežinočiau, pas ką kitą eiti jo ieškoti, jei palikčiau Bažnyčią“, sakė popiežius žinioje kelis kartus pacituodamas kunigo tekstus.
Popiežius pripažino, kad tarp kunigo, bažnytinių ir civilinių struktūrų atstovų buvo iškilę nesutarimų, ypač dėl kunigo pasiūlytos švietimo sistemos, jo liudytos meilės vargams ir atkaklaus sąžinės laisvės gynimo. Istorija visuomet kartojasi, pasakė popiežius Pranciškus, pakvietęs prisiminti kunigą Milani kaip tikintį, įsimylėjusį Bažnyčią, nors jis ir buvo sužeistas ir kaip aistringą ugdytoją, kurio mokyklos vizija, pasak popiežiaus, atsiliepia į jaunimo širdies ir proto reikalavimus.
Kun. Lorenzo Milani vidinis neramumas buvo ne maištavimo vaisius, o meilės ir jautrumo savo moksleiviams ir savo kaimenei, dėl kurios kentėjo ir kovojo, kad padovanotų orumą. Jo neramumas, sakė popiežius, buvo dvasinis, maitinamas meilės Kristui, Evangelijai, visuomenei ir mokyklai, kurią vis labiau matė kaip „karo lauko ligoninę“, kurioje galėtų gydyti sužeistuosius ir susigražinti atstumtuosius ir atmestuosius. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Popiežius Pranciškus - AFP
