Prisikėlusio Jėzaus pasirodymas mokiniams, o galiausiai ir abejojančiam Tomui teisėtai vadinamas dievišku Gailestingumu. Susitaikymo sakramentas, įsteigtas Jėzaus Prisikėlimo šviesoje pirmosios savaitės vienoje iš dienų, įgalino apaštalus atleisti nuodėmes, sutaikinti juos supantį pasaulį Jėzaus pasakytais žodžiais: „Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite – sulaikytos“ (Jn 20, 23). Išvydus Prisikėlusio Jėzaus kančios ženklus abejojančio Tomo žodžiai: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! (Jn 20, 28) visiems laikams skamba lyg išpažinimo himnas tikėjimui ir amžinajam gyvenimui ir bet kokios abejonės vijimui šalin.
Koks skirtumas tarp Gailestingumo ir teisingumo? Sakoma, kad JAV pilietinio karo metu vienas kareivis už netinkamą kariui elgesį buvo atvestas pas generolą Robert E. Lee. Karys generolo akivaizdoje drebėjo iš baimės. Generolas pažvelgęs į jį pasakė: „Sūnau, nieko nebijok. Čia patirsi tik teisingumą.“ Į tai drebulio krečiamas karys atsakė: „O tai yra, ko aš ypač bijau.“
Prisipažinkime, jei Dievo teisingumas neturėtų Gailestingumo Saulės, kiekvienas iš mūsų drebėtume Dievo akivaizdoje (panašiai kaip tas karys generolo akivaizdoje) už savo dažnus pasitraukimus iš gyvenimo mūšio lauko, kai buvome apleidę ir išdavę tikėjimą, viltį ir meilę. Žodžiais ir darbais neliudijome Dievo taip gausiai patirtų malonių.
Tad Jėzaus pasakyti žodžiai apaštalui Tomui tebus pasakyti ir asmeniškai kiekvienam iš mūsų: „...jau nebebūk netikintis – būk tikintis“ (Jn 20, 27).
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
