Praėjusį sekmadienį Sedos Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčioje paminėtas Sedos Lurdo 10-mečio jubiliejus. Pasak Sedos parapijos klebono Modesto Ramanausko, sulaukta gražios parapijos šventės, gražaus jubiliejaus: „Aukokime už gyvus ir mirusius Sedos Lurdo statytojus.“
Šv. Mišias aukojo prieš kun. M. Ramanauską Sedoje klebonavęs Olijandas Jurevičius. Šventei iškilmingumo suteikė Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos giesmininkų atliekamos senovinės kantičkinės giesmės. Po šv. Mišių aplankytas Lurdas, o parapijos namuose vyko šventinė popietė, kurioje visi bendravo kaip viena didelė šeima.
Iki XIX a. vidurio Lurdas buvo tik nedidelis miestelis pietų Prancūzijoje, Pirėnų kalnų papėdėje, tačiau 1858 m. ligotai 14-metei mergaitei Bernadettte Soubirous apsireiškė Švenčiausioji Dievo Motina Marija. Nuo tada Lurdo stebuklas ėmė sklisti po visus katalikiškus kraštus. Juose Prancūzijos Lurdo vietovėje Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo pagrindu kūrėsi Lurdai arba tiesiog Lurdo grotos su Dievo motinos ir mergaitės Bernadette paveikslais. Neaplenkė šis gražus sumanymas ir Lietuvos, kurioje Lurdų statymo idėja pradėta realizuoti 1898 m. Palangoje. Ypač daug Lurdų yra Žemaitijoje. Garsiausi Lietuvos Lurdai yra Kretingoje, Palangoje, Plungėje, naujausi – Kaltinėnuose, Nemakščiuose, Sedoje.
Valerija KVEDARAITĖ
