Penktadienį Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro mišrus choras „Draugystė“ šventiniu koncertu „Skrisk, svajone“ paminėjo savo veiklos 55-erių metų sukaktį.
Svečiai
Parinktas repertuaras, papuošta Kultūros centro salė suteikė renginiui solidumo bei šventiškumo. Gausiai susirinkę žiūrovai mėgavosi muzikine programa, kurią dovanojo ne tik „Draugystė“ (vadovas – Ričardas Grušas), bet ir koncerto svečiai: instrumentinis duetas „Dvi Ingos“ (Inga Grušaitė – fortepijonas, Inga Dvaržeckienė – fleita); pianistas Šarūnas Meškys (Vilnius); solistas (bosas) Dovydas Jokubauskis (Kaunas); trimitininkas Vytautas Milieška (Vilnius); Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos jaunučių choras „Spinduliukai“ (vadovės – Ramunė Šakinskienė ir Eridana Tallat-Kelpšienė); Lizums ir Bauskės (Latvijos Respublika) jungtinis mišrus choras (meno vadovai – Janis Abolinš ir Roberts Pūce).
Sveikinimai ir linkėjimai
Chorą „Draugystė“ sveikino ir sėkmingos kūrybinės veiklos bei ilgų gyvavimo metų linkėjo Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Sigutė Bernotienė, mero patarėjas Virgilijus Radvilas, administracijos direktoriaus pavaduotojas Saulius Šiurys, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Rupkutė, Mažeikių kultūros centro direktorius Raimundas Radavičius. Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus padėką perdavė jo padėjėjas Česlovas Čyžas. Gražių sveikinimo žodžių negailėjo kolegos, draugai, bendraminčiai.
Iš istorijos
Kolektyvas savo kūrybinę veiklą pradėjo 1962 metais. Pirmasis choro vadovas – Vytautas Urbonavičius. Vėlesni – Juozas Domarkas, Janina Spalvienė, Liudmila Kostkevičienė. Nuo 1981 metų kolektyvui vadovauja R. Grušas.
1965 metais „Draugystei“ suteiktas pavyzdinio kolektyvo vardas. Tais pačiais metais choras dalyvavo respublikinėje, regioninėje, apskrities ir rajono Dainų šventėse.
Choro vadovo R. Grušo iniciatyva nuo 1999 metų Mažeikiuose organizuojami sakralinės muzikos festivaliai, kurie nuo 2005 metų vadinami Konrado Kavecko sakralinės muzikos festivaliais. Juose dalyvauja Lietuvos ir Latvijos mėgėjų ir profesionalų chorai. „Draugystė“ dalyvauja ne tik šalyje, bet ir už jos ribų vykstančiuose renginiuose, giedojo Vatikane, dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, kur pelno laurus.
Interviu
Po koncerto choro vadovas R. Grušas pasidalino mintimis apie kolektyvo veiklą.
– Kokie žmonės lanko chorą?
– Chorą lanko tik geri, nuoširdūs, draugiški žmonės, tikri chorinės dainos mylėtojai, turitys klausą ir pažįstantys muzikinį raštą. Šiandien chore dainuoja choro artistai, dirbantys trisdešimtyje skirtingų darboviečių. Dalis jų turi muzikinį pasiruošimą.
– Kaip atrenkate žmones, norinčius dainuoti jūsų chore?
– Į mūsų chorą at
eina patys dainininkai arba choristai juos atsiveda. Būna ir taip, jog, išgirdę skambų balsą, sužino adresą ir informuoja mane. Man belieka paskambinti, pakviest pokalbiui ir paklausyti balso. Džiaugiuosi, jog nemažas būrys dainininkų yra muzikos mokytojai arba buvę muzikos mokyklos mokiniai.
– Kaip renkatės repertuarą?
– Repertuaro parinkimas vyksta ištisus metus. Lietuvos, regioninių Dainų švenčių repertuaras pateikiamas internetu. Rajoninių Dainų švenčių repertuarą tenka rinkti, tariantis su miesto chorų vadovais. Renkant repertuarą chorui ,,Draugystė“, kreipiu dėmesį į tai, kokius tikslus ir uždavinius sau keliame tą kūrybinės veiklos sezoną, kuriuos aptariame per pirmąją naujojo sezono repeticiją. Tai pasaulietinės bei sakralinės muzikos kūriniai, kurie būtų įdomūs choristams, leistų chorui augti kokybiškai ir būtų įdomūs klausytojams. Tai pats sudėtingiausias choro vadovo veiklos baras.
– Kaip nusprendžiate, į kokias keliones vykti? Kokias šalis esate aplankę?
– Šiandien Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje organizuojama daugybė tarptautinių konkursų, festivalių. Interneto ir gerų draugų pagalba išsiaiškiname, kur mums būtų įdomu pakoncertuoti bei labiau pažinti tą miestą ar kraštą. Labai svarbu, kokios paramos galime tikėtis iš rajono Savivaldybės ir kiek patys galime prisidėti prie išvykos. Turime daug draugų Lietuvoje ir Latvijoje, todėl per metus surengiame iki dvidešimties įvairių koncertų-pasirodymų. Choras „Draugystė“ lankėsi Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ,Italijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Armėnijoje, Uzbekijoje, Makedonijoje, Švedijoje, Austrijoje ir t. t.
– Gal papasakotumėte, kokį įdomiausią nuotykį esate patyrę kelionių ar išvykų metu?
– Tai įvyko 2000 metais, kada lankėmės Vatikane, kur giedojome šv. Mišiiose, kurias aukojo Popiežius Jonas Paulius II, bei dvejose Mišiose Romos Panteone. Vykstant aplankyti Vezuvijaus ugnikalnio netoli Neapolio miesto buvo toks didelis rūkas, kad mūsų gidė, korespondentė prie Šventojo sosto Laima Pangonytė pasakė, kad galime Vezuvijaus ir nepamatyti, bet, jei visą kelią giedosime giesmes Dievui, gali įvykti stebuklas! Mes taip ir darėme, ir mūsų giesmės buvo išgirstos. Privažiavus prie Vezuvijaus, rūkas išsisklaidė, o mes, pakilę į 1400 metrų aukštį, prie pat ugnikalnio kraterio, dar pagiedojome Aukščiausiajam ir čia tikrai pajautėme, jog jis mūsų klausosi, nes po pirmos giesmės prie choro pakilo dulkių sūkurys, kuris sukdamasis nusileido sustingusios lavos takais žemyn. Vezuvijus ramiai sau trijose vietose burbuliavo. Ar tai ne stebuklas? Štai kokia Giesmės galia!
– Kokie Jūsų artimiausi planai, susiję su choro veikla?
– Birželio 3 dieną esame pakviesti dalyvauti Žemaičių dūdų šventėje Mažeikiuose, birželio 11 dieną vyksime į Klaipėdos dainų šventę, skirtą Mažosios Lietuvos pirmosios dainų šventės 90-mečiui pažymėti. Liepos 10–16 dienomis apsilankysime Europos Parlamente Briuselyje ir Amsterdame. Tai rajono Savivaldybės dovana chorui 55-mečio proga!
Alina JONIKĖ
