Jau aštuonioliktą kartą Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtų mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimų „Aukso paukštė“ nominacijomis įvertinti labiausiai nusipelnę šalies kolektyvai. 2016 m. geriausiu krašto folkloro ansambliu pripažintas Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblis „Alksna“ (vadovai Dainora Petrikienė ir Algirdas Vilkas).
Balandžio 1 d. Kultūros centre įvyko įspūdinga nominacijos įteikimo šventė ir jaukus koncertas.
Teikiami už aktyvią veiklą
„Aukso paukštės“ apdovanojimai meno kolektyvams teikiami už aktyvią pastarųjų metų veiklą – naujų programų parengimą, koncertus, dalyvavimą svarbiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, festivalių, konkursų ir kitokių projektų organizavimą. Laureatus renka kiekvieno žanro kolektyvams vertinti sudaryta kompetentinga komisija. Šis „Aukso paukštės“ apdovanojimas Mažeikių rajone jau šeštas.
Kolektyvo ištakos
Folkloro ansamblis „Alksna“ gyvuoja nuo 1986 m., kai kolektyvą subūrė mažeikiškis kraštotyrininkas, mokytojas Algirdas Vilkas. Per ansamblio 30 metų kūrybinės veiklos laikotarpį keitėsi žmonės ir vadovai. ,,Alksnai“ vadovavo Arnas Arlauskas, Raimonda Ramanauskienė, Ligita Paulauskaitė, Danutė Petrauskienė, Sonata ir Sigitas Šakiai. 2007 m. „Alksnos“ vairą perėmė Dainora Petrikienė, o 2014 m. į kolektyvą grįžus jo įkūrėjui, ansamblis turi du vadovus – D. Petrikienę ir A. Vilką.
Kolektyvo unikalumą sudaro tai, kad jo repertuare daugiausia vietos užima žemaičių ir ypač Mažeikių krašto folkloras, tradicinės dainos. „Alksnos“ aukso lobyne – Mažeikių rajono apylinkėse surinktos ir užrašytos liaudies dainos, rateliai, žaidimai, įvairūs papročiai, pasakojimai ir kt.
Krašto folklorą ansamblis skleidžia įvairiose šventėse ir renginiuose. Kasmet švenčia kalendorines šventes – Užgavėnes, Rasas, lygiadienius, aktyviai dalyvauja tradiciniuose miesto, rajono renginiuose, nuolat kviečiamas dalyvauti Lietuvos dainų šventėse. Tradicinį žemaičių folklorą kolektyvas pristatė ir užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.
Jauki ir šilta šventė
Surengusi puikią šventę mažeikiškiams, „Alksna“ įrodė susirinkusiesiems savo aukštą meistriškumą. Įvairiaspalvis skambėjimas bei melodingumas, harmoninga ir estetiška išraiškų koncepcija, paprasta, bet neprasta režisūrinė linija labai tiko šiltai pavasario pradžiai ir nominacijos įteikimo šventei. Proginio žemaitiško „pokylio“ dalyviai puikiai papildė vienas kitą, sukurdami sceninę dermę ir harmoniją. Iš prigimties gal kiek lėtokas, bet nuoširdus žemaitiškas folkloras jokiu būdu nebuvo nuobodus, atvirkščiai – žiūrovai džiaugėsi, vertino ir plojo. Džiaugėsi ir atlikėjai. Jie atrodė linksmi ir laimingi.
Po to atėjo laikas oficialiai ir iškilmingai ceremonijai. Čia progą įnešti „Aukso paukštę“, pasireikšti ir papokštauti gavo „Alksniokā“ (vadovė Dainora Petrikienė), kurie 2011 m. laimėjo nominaciją „Geriausias vaikų folkloro ansamblis ir jo vadovas“.
Atllikėjus ir kolektyvo vadovus sveikino rajono Savivaldybės vadovai, Lietuvos liaudies kultūros centro atstovai, Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus padėjėja, buvę ansamblio vadovai, kolegos, rajono kultūros įstaigų vadovai, artimieji ir gerbėjai. Mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė ne tik perdavė mero AntanoTenio sveikinimą, bet ir pranešė, kad Savivaldybė dovanoja kolektyvui dūdmaišį.
Iš pirmų lūpų
Pasak D. Petrikienės, didžiausias apdovanojimas ir didžiausia vertybė yra kolektyvo nariai alksniškiai, tradicinės kultūros puoselėtojai: „Esu labai laiminga, jaučiuosi likimo apdovanota, kad sutikau tokius nuostabius žmones. Nėra geresnio įvertinimo, kaip galimybė būti bendraminčių rate, galimybė kartu „suktis“ kalendorinių švenčių apeigose, kartu dainuoti, muzikuoti... Todėl norisi visiems visiems alskniškiams iš visos „dūšios diekavuoti, diekavuoti“.“
Jūratė (Gintauskaitė) Baltutienė (trijų vaikų mama) dalyvauti šventiniame koncerte atvyko jau iš Klaipėdos, kur neseniai persikėlė gyventi: „Pamenu, vaikystėje mano tėvų, artimųjų ir jų draugų užstalės pasibuvimai buvo lydimi dainų: romansų, liaudies dainų, anuo metu populiarių estrados dainų. Dar mano tėvai dalyvavo klojimo teatro veikloje, o teatrą tada į priekį vedė Stasys Žebrauskas. Į repeticijas mudvi su seserimi vykdavome drauge su tėvais (galbūt dėl to ir savo dar mažus vaikus vesdavausi į repeticijas). Būtent čia pirmą kartą išgirdau A. Vienažindžio dainas ir keletą senesnių žemaitiškų dainų, o viena labiausiai įsiminusių iki šių dienų tai „Ėr pajauga žali lėipa“. Mokydamiesi dešimtoje klasėje, kartu su muzikos mokytoja Zita Želviene mes su klasiokais pastatėme muzikinį spektaklį, kurio metu dainavome tik liaudiškas dainas. Štai tokia buvo mano pažintis su liaudies dainomis.
Negalėčiau tiksliai įvardinti kada, bet prisimenu, kad Mažeikiuose buvo šventė ir ant laiptų, prie dabartinės laikraščio „Būdas žemaičių“ redakcijos (tada buvo salonas „Alksna“), eidama pro šalį pamačiau ir išgirdau folkloro ansamblį. Tikrai nežinau, ką jie dainavo, bet prisimenu moteris ir vyrus baltais marškiniais, o dainos skambesys sugraudino iki ašarų. Jau tada gimė didžiulis noras būti šio ansamblio dalimi. Tada nežinojau, nedrįsau prieiti ir neradau jokios žinutės, kaip prisijungti prie šio ansamblio, bet, praėjus ne vieniems metams po minėto ansamblio pasirodymo, aptikau skelbimą, kuriuo buvo kviečiami nauji nariai į Mažeikių rajono kultūros centro ansamblius, tarp kurių buvo ir folkloro ansamblis „Alksna“. Nė akimirką nebuvo dvejonių. Paskambinau, o nurodytą repeticijos dieną atvykus prie Kultūros centro, mane pasitiko Danutė. Kiek buvo jaudulio ir kaip buvo nedrąsu. Aišku, ir balsas virpėjo, ir jėgos jame nebuvo, bet laikas ėjo ir labiausiai džiaugiausi galėdama būti ansamblio dalimi, vadovai mokė, o kiti nariai drąsino vesti dainas. Dabar, praėjus dešimčiai metų, didžiuojuosi, kad esu aktyvi šio ansamblio narė, turiu galimybę bendrauti su įvairių profesijų atstovais, skirtingų charakterių, tačiau labai maloniais ir mylinčiais dainą žmonėmis. Paklauskite kitų moterų ir dalyvių, mes visi – „Alksnos" fanatikai. Esame gan šiuolaikiški ir turime „facebook'e“ viešą grupę „Alksna“.“
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotraukos
