Kovo 9-ąją Sedos kultūros centre svečiavosi literatūrologas, publicistas, kritikas, vertėjas, daugiatautės lietuvių literatūros tyrinėtojas, mokslininkas, lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius docentas Mindaugas Kvietkauskas. Jis ne tik pristatė savo naująją knygą „Uosto fuga“, bet ir plačiau pasidalino mintimis apie savo kūrybą. Susitikimą organizavo Sedos Trečiojo amžiaus universitetas.
Gali daug ką papasakoti
Garbingą svečią pristatė Sedos trečiojo amžiaus universiteto vieno iš fakultetų dekanė Stasė Petkienė, kuri trumpai papasakojo M. Kvietkausko biografiją ir pakvietė svečią pasidalinti mintimis apie savo kūrybą.
Docentas papasakojo apie kiekvieną savo knygą. Įdomi ir originali M. Kvietkausko pirmoji pristatyta knyga „Šatrijos Raganos šeimos atvirlaiškiai.“ Autoriaus teigimu, atvirlaiškiai pasakoja šeimos istoriją, žmogaus gyvenimą: „Atvirlaiškiai tuo metu buvo laiškų rašymo žanras. Didelė dalis tų laiškų parašyta lenkų kalba. Šatrijos Raganos šeima buvo viena iš tų retų dvarininkų šeimų, kuri pasirinko lietuvių kalbą. Tai buvo puikus sprendimas, nes lietuvių tauta buvo daug mažesnė už lenkų.“
Panašūs pasauliai
Kita M. Kvietkausko pristatyta knyga – „Vilniaus literatūrų kontrapunktai“, išleista 2007 m. Tai pasakojimai apie daugiatautę lietuvių literatūrą iki Pirmojo pasaulinio karo. Autorių buvo labai daug, todėl, pasak M. Kvietkausko, jam teko nuveikti didžiulį darbą, ieškant enciklopedijose autorių pavardžių. „Visi jie labai mylėjo tą žemę, kurioje gyveno. Jų kūryboje atsispindi gamtos grožis, kurį kiekvienas autorius suprato skirtingai“, – kalbėjo docentas ir jidiš bei lietuvių kalbomis perskaitė vieno jauno žydų poeto, XX a. pradžioje gyvenusio Vilniuje, eilėraštį, kuriame kalbama apie nepaprastą gamtos grožį. Deja, tas žydų poetas karo metu užsikrėtė dizenterija ir mirė.
Rašydamas apie daugiatautę lietuvių literatūrą, M. Kvietkauskas žydų ir lietuvių poetų kūryboje randa panašumų: „Vieno žydų poeto poezijoje matome besimeldžiantį rabiną, o Vytauto Mačernio kūryboje prieš mūsų akis iškyla senolė, prie lango skaitanti maldaknygę. Taigi skirtingų tautų literatūrose atsispindi panašūs pasauliai.“
Nuo Česlovo Milošo iki Salomėjos Nėries
„Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai“, „Žaliasis akvariumas“, „Salomėja Nėris“ – tai dar kelios M. Kvietkausko knygos. Ypač įdomus buvo pasakojimas apie S. Nėrį. Pasak svečio, ši poetė kartais netgi pavadinama prakeiktąja poete. Antrojo pasaulinio karo metais išleistas šios poetės rinkinys „Lakštingala negali nečiulbėti“ iš tikrųjų turėjo turėti kitą pavadinimą – „Prie didelio kelio“. Šiame rinkinyje buvo daug eilėraščių, kurių nebeliko „Lakštingaloje“, nes pasistengė penkių pakopų cenzūra, ir tik prieš 20 metų Viktorijos Daujotytės ir Valentino Sventicko pastangomis išleistas tikrasis poetės poezijos rinkinys „Prie didelio kelio“. Literatūros tyrinėtojo teigimu, S. Nėries mirtį taip pat gaubia daugybė paslapčių. Nors Kauno ligoninėje poetė atliko išpažintį ir ir tarsi perdavė kunigui kažkokį juodą sąsiuvinį, tačiau jis iki šiol nesurastas. Iš Kauno poetė buvo išgabenta į vieną Maskvos ligoninių, kurioje buvo saugoma KGB agentų. Čia ir mirė.
„Uosto fuga“ – esė rinkinys
Tai naujausia M. Kvietkausko knyga, išleista 2016 m. Pasak autoriaus, tai bandymas apmąstyti ir asmeninė kelionė per XX a. pradžios kultūros kraštovaizdį savojo miesto gatvėmis ir Europos erdvėmis. Istorijos labirintais ir dabarties kryžkelėmis. Kažkada Vilniuje buvo Uosto gatvė ir čia gyveno Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Dabar gatvės tokiu pavadinimu nebėra, tačiau namą, kuriame gyvemo S. Čiurlionienė, M. Kvietkauskui vis tik pavyko surasti.
„Knyga baigiasi literatūriniu laišku. Dabar naujausiomis technologijomis perpildytame mūsų gyvenime paprastų laiškų niekas neberašo“, – baigdamas savo knygų pristatymą kalbėjo jų autorius ir ragino žmones bendrauti ir kalbėti.
Susirinkusieji galėjo šią knygą įsigyti.
Valerija KVEDARAITĖ
