Prieš daugiau nei mėnesį Sedos kultūros centre sausio 6-ąją įkurtas Trečiojo amžiaus universitetas (TAU). „Būdas žemaičių“ pasidomėjo, kaip sekasi naujai susikūrusiai mokslo įstaigai.
Nustebino studentų gausa
Į būsimą Sedos TAU iniciatyvinė grupė kvietė žmones, sulaukusius 55-erių metų ir kurie nori daugiau sužinoti apie įvairius dalykus. Universiteto rektore tapo buvusi ilgametė Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė, prorektoriumi – Leonas Kvietkauskas.
Universitete veikia keturi fakultetai: Pasaulio pažinimo (dekanė Janina Končienė), Buities kultūros (dekanas L. Kvietkauskas), Sveikatos ir dvasinio tobulėjimo (dekanė Stasė Petkienė) ir Menų (dekanė Vilija Juočytė). Paskaitas, pasak rektorės, skaito profesionalūs dėstytojai ir lektoriai. G.Gricienės pasiteiravus, kas gero įvyko per tą mėnesį, atsakymas buvo netikėtas: „Pirmiausia nustebino norinčių studijuoti gausa: susirinko virš 50-ties pagyvenusio amžiaus žmonių. Mintis įkurti Sedoje Trečiojo amžiaus universitetą sklandė jau seniai, nors tokie universitetai kuriasi daugiau didesniuose miestuose. Subūrėme iniciatyvinę grupę (Gintautas Griškėnas, Alvydas Gureckis, Eugenija Mockienė, S. Petkienė, Aldona ir Petras Mekšraičiai ir aš). Nutarėme įsikurti prie Sedos kultūros centro, o ne užregistruoti Sedos TAU kaip nevyriausybinę organizaciją. Taip paprasčiau.“
Užsiėmimai įvairūs ir įdomūs
Per tą mėnesį jau įvyko keletas užsiėmimų. Kai kurių studentų teigimu, bene įdomiausias buvo apie veltus rankdarbius, o aktualiausias – apie maisto produktus, kurį vedė buvusi Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Genovaitė Vitalienė.
Pasak G.Vitalienės, jau pavadinime turi atsispindėti maisto produkto apdirbimo būdas ir sudėtis. Ypač atidžiai produkto sudėtį reikėtų perskaityti tiems, kurie yra kam nors alergiški. Simboliu E arba specifiniais pavadinimais žymimi maisto priedai, kurie klasifikuojami į 4-rias grupes: dažikliai, saldikliai, antioksidantai ir konservantai. Maisto produktų priedų yra visokių: nekenksmingų, abejotinų, vengtinų ir netgi uždraustų kai kuriose šalyse. „ Nustebsite sužinoję, kiek mažai mėsos gali būti dešroje, į kurios sudėtį įeina įvairūs maisto priedai: sojos koncentratas,modifikuotas krakmolas, pieno milteliai, sausgyslės, kiaulių odelės ir taip toliau, o užrašai ant maisto produktų etikečių, kaip „Be E“, „Jokių E“, „Nėra E“, klaidingi ir apgaulingi“, – buvo teigiama G. Vitalienės rodomoje vaizdo medžiagoje.
Taip pat, lektorės teigimu, pasitaiko ir ženklinimo reikalavimų pažeidimų: nenurodyti alergenai, netinkamai nurodytas sudedamųjų dalių kiekis, reikalavimų neatitinkanti reklama ir panašiai, todėl besirenkantiems sveikesnį maistą reikėtų atkreipti dėmesį į galiojimo datą, rinktis ekologiškus produktus ir sveikesnius produktus su rakto skylutės simboliu. Galutinė išvada vis tik patvirtina, kad sveikiausias maistas yra pagamintas namuose.
Nuo prozos iki kartų santykių
Praėjusį penktadienį Sedos TAU sveikatos ir dvasinio tobulėjimo fakelteto dekanė S. Petkienė vedė užsiėmimą apie buvusio sediškio rašytojo Romualdo Granausko prozą „Tragiškas žūstančio kaimo likimas ir sovietinių laikų senosios ir naujosios kartos kontrastas.“ Apie R. Granausko kūrybą mintimis pasidalino ir paskaitų klausytoja Judita Niūniavienė: „Kai kurie šio rašytojo personažai labai šildo. Pavyzdžiui, apysakos „Gyvenimas po klevu“ herojė Kairienė. Be to, R. Granausko personažas, nors ir sulaukęs brandaus amžiaus, bet dar neišmokęs gyventi: tai jis to negali, tai jis to negali.“ J. Niūniavienė perskaitė ištrauką iš R. Granausko romano „Trečias gyvenimas“.
Antrojoje paskaitos dalyje buvo diskutuojama apie senelių ir vaikaičių santykius. Vadovaudamosios S. Petkienės išdalintais klausimais, studentės pasidalino mintimis apie vaikaičių auklėjimą. Pasak J. Niūniavienės, kuri jau turi visą pulkelį vaikaičių, su jais yra kitaip, negu buvo su vaikais: padarai tai, ko nesuspėja tėvai. Laimutės Mažrimienės teigimu, ji savo vaikaičiams – berniukams – norėtų perduoti tokią gyvenimo tiesą: suprasti, kad yra tik vyriški darbai, o tai, kur bepažiūrėsi, mergaitės neša didesnę dėžę, mergaitės neša sunkesnį krepšį.
Šiltas ir nuoširdus bendravimas
G. Gricienės teigimu, buvimas Sedos TAU rektore didelės atsakomybės nesukelia: „Tai tik suaugusių žmonių žaidimai. Aišku, organizaciniais klausimais pasirūpinti reikia. Dabar kiekvienas fakultetas per mėnesį turi po vieną užsiėmimą, o ateityje dar planuojame įkurti anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursus. Sunku patikėti, bet dabar, dvidešimt pirmajame amžiuje ateina technologinis neraštingumas. Juk ir pagyvenusiems žmonėms reikia kažkaip išmokti tų naujovių.“
Pasak Sedos TAU rektorės, lankytojų atsiliepimai apie šį universitetą tiktai geri. „Ir iš tikrųjų labai gera pasėdėti ir pabendrauti per pertraukėles tarp užsiėmimų. Juk to nuoširdaus bendravimo niekas neatstos, nes mumyse dar yra likę nemažai gerumo,todėl ir Lietuvos dvarus, bažnyčias bei piliakalnius lankysim, įdomių paskaitų klausysim ir niekur nepabėgs tas televizorius, neužsigulės mezginiai“, – entuziastingai apie Sedos TAU veiklą kalbėjo G.Gricienė.
Valerija KVEDARAITĖ
