Praėjusią savaitę per visą šalį ir užsienyje nuskambėjus istorijai apie tėvų sumušto keturmečio mirtį, savaitgalį vyko akcijos jo atminimui, pasmerkti žudikai.
Pirmadienį rytą į posėdį apie vaikų saugumą rinkosi Mažeikių rajono savivaldybės vadovai, specialistai ir įstaigų, dirbančių su vaikais, vadovai. Aptartos problemos ir priemonės, situacija rajone, spręsta, kaip pagerinti padėtį.
Sulaukia kaltinimų
Pasak Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Liudvikos Lapienės, jų tarnyba tokiais atvejais, kai nukenčia vaikas, pirmiausia sulaukia priekaištų ir kaltinimų dėl netinkamo darbo, kad skiriama per mažai dėmesio: „Sunku kalbėti, nes aš esu kaip ir tų įvykių stebėtoja ir dalyvė. Dažniausiai mums tenka didžiausi kaltinimai ir didžiausia atsakomybė. Niekada nesigilinama į darbo specifiką. Taip jau esame nusistatę, kad mūsų skyriai visiškai atsakingi už vaiko teisių apsaugą. Kad įgyvendintume savo funkciją, kliūčių kaip ir nebūtų. Yra pakankamai teisės aktų, įstatymų, nutarimų, įsakymų. Kartais belieka imtis skaudžiausių priemonių – paimti vaiką iš šeimos. Tada būna blogai, kai nepaimame – vėl blogai... Reikia turėti tiek įžvalgų, kad teisingai pasielgtume.“
Vedėjos teigimu, ministerijoje vyks pasitarimai, yra sudarytos 4 darbo grupės, kurios svarsto Vaiko teisių pagrindų pakeitimo įstatymą. Pasak L. Lapienės, jame bus daugiau sukonkretinta dėl vaiko paėmimo, dėl smurto prieš vaiką ir atsakomybės reikalai.
„Pastaruoju metu problemą kelia bendradarbiavimo ir informacijos klausimai. Skyrius ne visada gauna visą informaciją iš kitų institucijų, kurios privalėtų ją teikti ir kurios yra įvardintos tiek Pagrindų įstatyme, tiek kituose įstatymuose, – apgailestavo vedėja. – Sužinome iš žiniasklaidos, kitų šaltinių ir tik tada galime imtis priemonių. Prieš Naujuosius metus iš ministerijos gavome apibendrintą informaciją dėl teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimą, persiuntėme pagal kompetenciją tiek teisėsaugos, tiek švietimo įstaigoms, sveikatos skyriams. Direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti įvairių institucijų atsakingi asmenys. Ji svarsto problemas, susijusias su vaikų seksualiniu išnaudojimu. Manyčiau, reikėtų sudaryti darbo grupę visiems smurto atvejams. Naujame įstatyme bus įvardintas kaip smurtas, jei tėvai ar globėjai vangiai ieškos darbo, tai bus laikoma vaikų nepriežiūra. Kraštutiniu atveju bus imamasi griežtų priemonių – vaikai bus paimami iš šeimos, bet klausimas, kur juos reikės apgyvendinti, nes nebeliks nei valstybinių, nei kitokių vaikų namų. Dabar reikalaujama, kad kurtųsi šeimynos, būtų parenkami globėjai, laikini globėjai. Privalu ieškoti šeimų, socialinių globėjų, kurie priimtų vaikus, paimtus iš šeimų. Tuo, mano nuomone, turėtų užsiimti bendruomenės, nes žmonės, esantys šalia, geriau mato iškilusią problemą.“
Svarbiausia – bendravimas
Mažeikių rajono bendruomeninio pagalbos vaikams centro direktorė Daiva Meškienė pasidžiaugė tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Pasak jos, Telšių rajone bendruomenės, seniūnijos, seniūnaičiai glaudžiai bendradarbiauja, turi gerą įdirbį ir netgi gauna lėšų iš projektų, bet ir savivaldybė prisideda prie socialinių globėjų skatinimo. „Iš savivaldybės biudžeto skiriama tam tikra pinigų suma, kuri leidžia įdarbinti socialinius globėjus, o vaikai, apgyvendinti pas socialinius globėjus, gauna valstybės paramą. Mūsų Savivaldybė irgi įsijungia į socialinių globėjų paiešką. Kalbėsimės su pačiais gyventojais apie galimybę tapti globėjais, – aiškino D. Meškienė. – Tikiuosi, projekte dalyvavę socialiniai globėjai pasiliks tuos vaikučius pas save, nes projektas tęsis tik 18 mėnesių. Esame dėkingi Mažeikių policijai ir Psichikos sveikatos centrui už teikiamą pagalbą, nes kitur ne visada laiku sulaukiame paramos.“
Lanko noriai
Pasak Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos direktorės Zitos Jonauskienės, jų tarnyba yra tokia, kur teikiamos paslaugos ir socialinės rizikos šeimoms. Tokių praėjusiais metais buvo 141, 20 išbraukta, 26 gautos naujos. Pernai dirbo 11 darbuotojų, šiemet turi 14,5 deleguojamų etatų. „Kiekvienai darbuotojai teks po 10 šeimų. Yra aukštos, vidutinės ir žemos rizikos šeimos. Darbuotojai aukštos kvalifikacijos, turi patirtį. Darbas labai sunkus ir pakankamai pavojingas, atlyginimai nedideli, – tikino Z. Jonauskienė. – Keistas dalykas, kad paslauga paskiriama ir turi būti teikiama, o paslaugos gavėjas jos visiškai nenori. Kol susidraugauji su ta šeima, įgauni pasitikėjimą, praeina nemažai laiko. Labai didelis minusas – paslaugų gavėjai visiškai neatsako už savo nesistengimą socializuotis. Gali neįleisti mūsų, nesiskaityti su mumis, bet jis už tai neatsako.“
Tarnybos vadovės teigimu, vaikų priežiūrai dieną yra 20 vietų Vaikų dienos centras. Vaikai noriai jį lanko. Vyksta bendri reidai su policija, tačiau informacija plinta labai greitai ir pas vieną nuėjus, kiti tuoj pat sužino.
Negalintiems gyventi namuose dėl patiriamo smurto įkurtas Krizių centras, kurio paslaugomis pasinaudojo 24 asmenys.
Pasak Z. Jonauskienės, reikėtų kartu su tomis šeimomis gyventi, kad galėtum apsaugoti nuo smurto vaikus, o darbo metu situacija visiškai kitokia.
Pateikė statistikos duomenis
Mažeikių rajono policijos komisariato viršininkas Saulius Bumblys supažindino susirinkusiuosius su smurto artimoje aplinkoje ir prieš nepilnamečius statistika. Pasak jo, praėjusiais metais sulaukta 910 pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau ne visi pasitvirtino arba buvo pasibaigę iki atvykstant policijai ir smurtautojai su aukomis susitaikę. 2015 m. užfiksuoti 722 pranešimai apie smurtą.
Praėjusiais metais policijoje užregistruota 20 atvejų, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai, o 2015 m. – 18, tačiau dažniausiai ikiteisminiai tyrimai nepasiekia to rezultato, kurio norėtųsi.
Pasak viršininko, dėl informavimo problema yra. Smurto atvejai pasiekė kritinę ribą ir, pasak S. Bumblio, jų nemažės, todėl reikia ne kreipti dėmesį į pasekmes, o būtent į prevenciją, kaip atpažinti smurtą, ir ieškoti būdų, kaip padėti.
Išmokos vaikams
Savivadybės Socialinės paramos skyriaus specialistė Rasa Andriulaitienė informavo, jog mokamos globos išmokos ir išmokos vaikams. Pradėti mokėti tiksliniai priedai, kurie nuo šių metų sausio padidėjo. Globos pinigai dauguma rajonų nemokami, taip pat ir Mažeikių rajone. Pasak specialistės, nors ir buvo mokami globos pinigai, norinčių daugiau globoti vaikų neatsirado.
R. Andriulaitienės teigimu, dažniausiai rizikos šeima gauna socialinę pašalpą, todėl jos dažnai lankomos, tikrinama, kur išleidžia pinigus, ar prižiūri vaikus. Per tris mėnesius apsilankoma du kartus, o jei yra kaimynų skundas, važiuojama dar kartą. Pusė pašalpos mokama grynais, kita pusė skirta maistui, bet jų į rankas negaunama.
Dalyvauja prevencinėse programose
Pasak Švietimo skyriaus vedėjo, kad mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose būtų kuo mažiau smurto ir patyčių, visos ugdymo įstaigos dalyvauja Lietuvoje įgyvendinamose prevencinėse programose. Vyksta susitikimai, į kuriuos įtraukiami tėvai, tačiau be galo sunku pritraukti tėvus, esančius rizikos grupėje. „Per 25-erius metus išsiugdėme tokią tėvų kartą, kuriai rūpi tik gauti. Jie negalvoja, kad, pagimdžius vaikelį, juo reikia rūpintis – apgailestavo vedėjas. – Rajone informacija keičiamės sėkmnigai, tačiau pastebėjau, kad tarpusavyje nesutaria ministerijos.“
Dvi šeimynos
„Žemynos“ šeimynos globėjai Teresė Šeputienė ir Antanas Šeputis tikino, kad problemų kyla kaip ir visose šeimose, tačiau kažkokių ypatingų nėra: „Mūsų vaikai kaip ir kiti nenori mokytis, patingi, bet kalbamės, šnekamės, sprendžiame iškilusius klausimus. Visada sulaukiame reikalingos pagalbos, už ką nuoširdžiai dėkojame.“
Šeimynos „Ąžuoliukas“ globėja Irena Vačienė skundėsi, jog dėl vienos merginos netinkamo elgesio vos nenukentėjo vaikai, tačiau mero dėka viskas susitvarkė. Šiuo metu šeimynoje yra laisvų vietų ir norėtų paimti mažesnių vaikų, su kuriais būtų lengviau sutarti nei su paaugliais. Problema – vaikai silpni, mokosi, kiek sugeba, tačiau rūpinamasi, kad būtų mandagūs, mokėtų bendrauti.
Sudarys darbo grupę
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius išreiškė nuomonę, jog reikėtų sudaryti nuolat veikiančią darbo grupę, kuri tirtų visus smurto prieš vaikus atvejus: „Smurtas prieš vaikus prasideda artimoje aplinkoje. Ten yra ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas. Kiek mokykloje yra smurto vaikas prieš vaiką. Būtinai sudarysime darbo grupę, kuri būtų nedidelė, bet mobili. Geriausiai smurtą mato kaimynai, bendruomenė, seniūnaičiai, seniūnai. Artimiausiu metu pasikalbėsime apie tai su seniūnais. Mieste šiek tiek sunkiau, bet ir čia kaimynai mato kaimynus ar girdi. Kita problema – visų institucijų veiksmų koordinavimas, planas. Komitetui pritarus ir Tarybai priėmus sprendimą, bus galima šiek tiek globėjus finansuoti.“
Pasak vicemerės Irenos Macijauskienės, būtina priimti kreipimąsi į visus gyventojus, kad netylėtų ir praneštų apie skriaudžiamus vaikus, smurtą šeimoje ar ugdymo įstaigose. Taip pat, I. Macijauskienės nuomone, reikia skatinti, kad žmonės lankytų atitinkamus mokymus ir taptų globėjais ar laikinaisiais globėjais.
Meras Antanas Tenys teigė, jog klausimų šioje srityje daug, todėl tik tariantis, bendraujant galima į juos atsakyti, o pagrindinį veiksmą reikėtų perkelti į prevenciją, o ne laukti, kol kažkas baisaus įvyks: „Būtinai sudarysime nuolat veikiančią mobilią darbo grupę, į kurią įeitų tų sričių specialistai. Prašysime teikti savo pasiūlymus dėl finansavimo, skatinimo tapti globėjais, gal paskatinti ir tuos žmones, kurie, būdami neabejingi, praneštų apie smurto prieš vaikus atvejus.“
