Nors Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio šių metų kandidatūra jau pasiūlyta ir ji svarstoma Mažeikių rajono savivaldybės tarybos komitetuose, ją turės patvirtinti Taryba, tačiau vis dar vyksta karštos diskusijos, ar teisingai renkamas mažeikiškis, nusipelnęs šio vardo.
Svarstė darbo grupė
Pasak darbo grupės pirmininkės, Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotojos Irenos Macijauskienės, remiantis Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo nuostatais ir atsižvelgiant į Garbės piliečio vardui suteikti kandidatų atrankos darbo grupės siūlymus, Taryba tvirtina kandidatą, kuriam siūloma suteikti Garbės piliečio vardą.
„Skelbimai dėl Garbės piliečio suteikimo buvo paviešinti visose informacijos priemonėse spalio mėnesį ir paraiškos tiek nuo visuomenės, tiek nuo visokių organizacijų buvo priimamos iki praėjusių metų gruodžio 31 d. Remiantis mero potvarkiu, iki sausio 17 d. sudaryta darbo grupė turėjo įvertinti visas kandidatūras ir pateikti savo nuomonę bei pasiūlymą, – sakė I. Macijauskienė. – Darbo grupė, kurią sudaro 7 asmenys, o posėdyje dalyvavo 4, svarstė pateiktas keturias kandidatūras: Algirdo Stankaus, Prano Trakinio, Vaclovo Radvilo ir Romano Songailos. Išklausiusi pareiškėjų nuomones apie kandidatus, darbo grupė nusprendė teikti V. Radvilo kandidatūrą.“
Į balsavimą neatsižvelgė
I. Macijauskienė informavo, jog sausio mėnesį vieną savaitę Mažeikių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje vyko gyventojų apklausa, kurioje jie galėjo išsakyti savo nuomonę dėl vieno ar kito kandidato.
Pasak Mažeikių rajono savivaldybės mero Antano Tenio, dėl šios apklausos sulaukta nemažai atsiliepimų ir elektroniniu paštu, ir telefonu: „Gyventojai kreipėsi dėl apklausos internetinėje svetainėje. Jų nuomone, reikėtų anksčiau skelbti apklausą, nes per mažai buvo laiko. Kiek matau iš jūsų protokolo, į tai nebuvo atsižvelgta. Nedidelis žmonių skaičius galėjo suspėti dalyvauti apklausoje, tai norėčiau atkreipti dėmesį, jog kitais kartais kažkaip reikėtų susidėlioti datas tokia tvarka, kad laikotarpis pailgėtų. Manau, mėnuo būtų pats tas, kad žmonės galėtų susipažinti, apsispręsti ir balsuoti. Dėl kandidatūrų, komisija apsisprendė, manau, jie vertino, rinko. Matysime, kaip Taryba balsuos. Jei balsuos, bus išrinktas tas žmogus.“
Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Judyta Tekingunduz akcentavo, jog interneto svetainėje balsavo 457 asmenys, daugiausia pasisakė už R. Songailą. Pasak jos, į šią apklausą negalima atsižvelgti, nes net tūkstančio balsavusiųjų nėra. Ji taip pat tikino, jog gavo daug nusiskundimų, kad savaitė – per trumpas laikas balsuoti.
Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus padėjėjas Česlovas Čyžas pastebėjo, jog būna sunku Savivaldybės svetainėje prieiti prie dokumentų, o su slaptažožiu dar sunkiau, tad galėjo būti trukdžių ir balsuojant.
Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komiteto narė Laimutė Kačerauskienė teiravosi, ar tikslinga rengti apklausas internetinėje erdvėje, jeigu žmonių balsai visiškai nepriimami, į jų nuomonę neatsižvelgiama.
Mero patarėjas Vygandas Povilas Ostrauskis tvirtino, jog sociologų nuomone, jei balsuoja mažiau kaip 1000 žmonių, rezultatai neobjektyvūs. Patarėjo teigimu, galima priimti paraiškas iki lapkričio 30 d., o gruodžio mėnesį daryti apklausą.
Pasiūlytos skirtingos kandidatūros
Kitas komiteto narys, Alvydas Balčiūnas pasidomėjo, ar galima susipažinti su kiekvieno kandidato biografija ir nuopelnais: „Vis tik 25 metai laisvos Lietuvos, kas nuveikta per tą laiką. Svarbu, kad akcentas būtų savo laiko, savo pinigų negailėjimas, kas duoda rezultatą Mažeikių miestui, rajono visuomenei. Gerbiu komisijos darbą, bet komisijoje dalyvavo ne visi nariai, o Gražina Bartkevičienė, kaip pati pasiūliusi kandidatą, turėjo nusišalinti. Komisija minimalios sudėties priima tokį sprendimą. Mane žmonės įpareigojo, sakydami, kad neturi nieko prieš prieš Vaclovą Radvilą, bet kandidatūros pasiūlytos ne vieno kalibro. Šiandien V. Radvilas yra veiklus, galbūt jis buvo aktyvus ir praeityje, bet jeigu kalbėtume apie Algirdą Stankų, jis yra dabartinis menininkas. Žmogus yra meno, kultūros atstovas, iš tikrųjų daug žmonių išmokęs savo amato ir savo sūnus išmokęs. Kiek išleido į gyvenimą menininkų, kurie puoselėja šį amatą, o darbai kalba patys už save. Skirtingi žmonės, meną kaip ir nustumiame. Aš nieko prieš neturiu, bet klausimas atviras ir kaip jį galėtume išspręsti.“
Pasak V. P. Ostrauskio, A. Stankaus ir V. Radvilo kandidatūros buvo dvi, apie kurias iš esmės ir buvo daugiausia diskutuota, nė kiek nesumenkinant ir Prano Trakinio, bet jau anksčiau yra susiformavusi tokia nuostata, kad biudžetinių įstaigų, įmonių vadovai, tiesiogiai pavaldūs Savivaldybei, trejetą metų turėtų lukterti, kol bus teikiamas koks nors apdovanojimas. Dėl R. Songailos iš karto buvo apsispręsta, kad jo kultūrinis darbas yra indėlis anais laikais. Gal čia tiktų kokia Krašto kultūros premija už viso gyvenimo nuopelnus ar panašiai. A. Stankus nėra išbrauktas iš pretendentų, kitąmet vėl jo kandidatūra gali būti svarstoma. Dėl V. Radvilo nulėmė ne tik kad buvo ilgametis vienos iš didžiausių įmonių vadovas, vis dėlto užsieniečiai jam pirmam patikėjo pirmąją investiciją Mažeikiuose. Jis aktyvus versle ir kultūriniame gyvenime“, – sakė mero patarėjas.
Komiteto nariai A. Balčiūnas ir Sigitas Kaktys pasiūlė Tarybai teikti dvi kandidatūras, kad, pasak jų, Taryba galėtų pasirinkti, tačiau jiems buvo atsakyta, kad komitetas neturi tokios teisės, o kandidatūrų teikimo terminai jau seniai pasibaigę.
Būtina keisti nuostatus
Vicemerė I. Macijauskienė pirmoji prakalbo apie tai, kad reikėtų keisti Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatus ir tvarką jau šiemet, nes dabar yra nemažai nesklandumų ir neapibrėžtų dalykų.
Pasak mero A. Tenio, viską teks peržiūrėti iš esmės ir nusistatyti naują tvarką: „Dabar Garbės piliečio vardas bevertis – jis gauna ženklą, dokumentą ir gali nemokamai lankyti renginius, tačiau negauna jokio finansinio paskatinimo, kuriuos gauna Krašto kultūros ir Šatrijos Raganos premijų laureatai. Jau vien dėl to reikalingi nauji nuostatai.“
Mero mintims pritarė ir A. Balčiūnas, vildamasis, jog bus patvirtinti rimtesni nuostatai ir apdovanojimo tvarka.
„Naujuose nuostatuose turėsime labai rimtai apsispręsti, kaip suderinti visuomenės ir komisijos nuomonę, – sakė mero patarėjas. – Yra du variantai – leidžiame visuomenei spręsti ir tada darbo grupė visai nereikalinga, antras – komisijos balsus kažkaip integruojame su visuomenės balsais. Laukia sunkus uždavinys ir tik Taryba spręs, kaip bus renkamas Garbės pilietis. Šiemet gali ir nebūti Garbės piliečio.“
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius taip pat pritarė nuomonei, jog nuostatus reikia tikslinti: „Yra Taryboje kalbėta apie kitą apdovanojimą. Jeigu vertinti iš meno pusės, tai daugiausia žmonių, kuriems suteiktas Garbės piliečio vardas, ir buvo kultūros žmonės. Gal rengiamoje tvarkoje turėtų būti numatyta, kam būtų teikiamas. Nėra nuostatuose, kad vieną kartą gali būti teikiamas. Galima apdovanoti ir keletą kartų per metus, tačiau meras turi atsižvelgti į darbo grupės darbą. “
Spręs Taryba
Meras pasidžiaugė, jog vyksta diskusija dėl tų trūkumų, dėl pačios procedūros, suteikimo, svarstymo: „Dabartiniu metu turime 7 Garbės piliečius, vieni iškeliavę anapilin, kiti gyvi, daug tai ar mažai, negalėčiau vertinti. Manyčiau, jog po vieną per metus būtų toks skaičius, kuris galbūt būtų daugiau vertinamas, kad nepasidarytų bevertis. Nuostatuose nėra nustatyta, kada teikti, bet kodėl parinkome Vasario 16-ąją? Tai viena svarbiausių valstybės datų, kada mes teikiame ir daugiau nominacijų žmonėms, kurie praėjusiais metais buvo vertinami geriausiai. Gerbiu darbo grupės darbą, pats ją patvirtinau, jei nepasitikėčiau, reikėtų paleisti, todėl siūlau palikti, kaip komisija yra nutarusi, o į ateitį žiūrint atsižvelgti į visas išsakytas pastabas ir numatyti naują reglamentą. Reikia įvertinti visus žmones, kurie yra verti apdovanojimo. Žmonės rinko daug medžiagos, įvertino jų nuveiktus darbus per tam tikrą laikotarpį. Darbo grupė pasiūlė, manyčiau, jos nuomonei reikia pritarti, o Taryba nuspręs.“
