Mirė buvusi Seimo narė, poetė D. Teišerskytė

teiserskyteSulaukusi 79-erių mirė buvusi Seimo narė, poetė Dalia Teišerskytė.

Apie tai pirmadienį pranešė portalas Žmonės.lt.

D. Teišerskytė gimė 1944-aisiais, 1953 metais ji su tėvu ir broliais buvo ištremta į Irkutsko sritį, kur gyveno jos ištremta motina.1962 grįžo į Lietuvą, 1974-aisiais baigė Vilniaus universitetą, žurnalistikos studijas.

V. Mainelytė: kai žmogus išsisako, jam palengvėja

mainelyteAktorė Vaiva Mainelytė, filmuodamasi „Sidabrinės linijos“ kampanijoj „Pokalbiai senjorams“, pakartojo ne kartą: reikia būti optimistais. Nors ir pripažino ją kalbinusiai laidų vedėjai Nomedai Marčėnaitei – ne kiekviename gyvenimo etape pačiai buvo lengva tą priesaką išpildyti. Tada ypač padėdavo pokalbiai su galinčiais išklausyti, paguosti ir kartu pasijuokti. Kaip tik tai senjorams siūlo „Sidabrinė linija“.

Vaiva, noriu pacituoti: „Nepaisant visų praradimų ir skausmingų išgyvenimų, esu optimistė“. Čia apie Jus, ar ne?

V. Landsbergis: senatvė yra gyvenimo dalis

landzbProf. Vytautas Landsbergis neįsivaizduoja savęs skambinančio į „Sidabrinę liniją“. „Aš galiu sau paskambinti. Pakalbu su savim“, – paaiškino duodamas interviu Nomedai Marčėnaitei, kūrusiai „Sidabrinės linijos“ socialinę kampaniją „Pokalbiai senjorams“. Bet pripažino – toks uždarumas jam yra ir praradimas – juk kiekvienas paskambinimas ir pokalbis atneša gyvybės, sukuria džiaugsmo ir primena, kad esi reikalingas.

Ukrainos karo pabėgėlė akušerė Maryna patenkinta slaugytojos padėjėjos darbu

marynaUkrainietė Maryna Stepankina stengiasi susitaikyti su mintimi, kad nebegrįš į gimtąją šalį. Nes nebėra kur: jos gimtasis miestas sugriautas iki pamatų. Iki šiol nesibaigia Lysyčensko miesto (Luhansko srityje) bombardavimas. Čia gyveno su šeima ir iš čia drauge su penkiolikmečiu sūnumi Romanu išvyko, paskelbus evakuaciją. Ligoninėje, kur ji kelis dešimtmečius dirbo akušere, dabar šeimininkauja užpuolikai. Maryna dirba Respublikinės Šiaulių ligoninės Nefrologijos toksikologijos skyriuje slaugytojos padėjėja ir šiuo darbu bei gyvenimu Lietuvoje yra patenkinta.

Mirė Varėnos krašto šviesuolis V. Kaziulionis: Prezidentas ir Premjerė reiškia užuojautą

kaziulionis1Eidamas 94-uosius metus lapkričio 13 d. į amžinybę iškeliavo Varėnos krašto šviesuolis, politinis kalinys, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio ir Vyčio Kryžiaus Karininko kryžių kavalierius Vytautas Kaziulionis. Dėl jo mirties Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda bei Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Seimo ir savo vardu pareiškė užuojautą.

L. Kybartienė: kartais tikrai pritrūksta laiko išklausyti savo brangiausius žmones

kybartTelevizijos laidų vedėja Laima Kybartienė galėtų būti „Sidabrinės linijos“ savanore. Vieną dieną turbūt ir taps – kai nebebus tokia reikalinga vaikaičiams, žadėjo ji visuomenininkei Nomedai Marčėnaitei, pakvietusiai ją nusifilmuoti „Sidabrinės linijos“ socialinėje kampanijoje.

Kalbėjosi moterys apie tai, kokią patirtį ir poveikį gali sukurti paprasčiausias telefono pokalbis. L. Kybartienė tai išmano ne teoriškai – jos pokalbiai su vyresnio amžiaus žmonėmis, norinčiais užsakyti sveikinimą TV1 laidoje „Sveikinimų koncertas“, dažnai virsta tikromis išpažintimis.

Seimo priimtoje programoje – kenotafas J. Žemaičiui, partizanų pažinimo centrai

kenotafasKenotafas partizanų vadui Jonui Žemaičiui-Vytautui Antakalnio kapinėse Vilniuje, partizanų pažinimo centrai sostinėje ir Utenos rajone, laisvės kovų vietų įamžinimas – šios ir kitos priemonės numatytos Seimo priimtoje XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų, jų sklaidos ir įamžinimo programoje.

Šią savaitę už ją balsavo 110 Seimo narių, susilaikė keturi.

Gestų kalbos vertėja Rūta Savickienė: „Profesiją man skyrė pats likimas“

kurcPaskutinį rugsėjo sekmadienį minima kurčiųjų diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į kurčiųjų bendruomenę bei jai kylančias problemas. Viešajame gyvenime kurtieji vis dar yra priklausomi nuo aplinkinių pagalbos – kokybiškai bendrauti su girdinčiaisiais jiems padeda gestų kalbos vertėjai, kurių Lietuvoje vos 120. Apie šios specialybės subtilybes, iššūkius kasdieniame darbe kalbėjome su Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Šiaulių teritoriniame skyriuje, Mažeikiuose, dirbančia gestų kalbos vertėja Rūta Savickiene.

24-erių Domantui klausos negalia – ne kliūtis: įgyvendino savo profesinę svajonę

domantascDomanto Čikotos istoriją galima drąsiai vadinti pavyzdžiu negalią turintiems žmonėms ir visiems tiems, kas, siekdamas savo tikslų, susiduria ne su viena, o dešimtimis ar šimtais kliūčių. Nuo gimimo klausos negalią turintis vaikinas pabaigė mokyklą, vėliau – nors tai nebuvo lengva – universitetą, o išsikėlęs tikslą įsidarbinti žygiavo iki jo atkakliai. Nepaisė nuostatų ir stereotipų. Nors išgirdo ne vieną neigiamą atsakymą, savo šanso Domantas sulaukė, šiandien jis – Lietuvos banko darbuotojas.

Pasirodymui Latvijoje besiruošiantis Jurgis Kairys: „Pats reikšmingiausias apdovanojimas iš visų – kad vis dar esu gyvas“

kairys„Pats reikšmingiausias apdovanojimas iš visų – kad vis dar esu gyvas“, – kalbėdamas apie beveik 50 metų trunkančią lakūno karjerą teigia daugkartinis Europos bei pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys. Kone kiekvienas lietuvis iki šiol prisimena 2000-uosius, kai šis atliko iki tol pasaulyje neregėtą akrobatinį triuką ir apvertęs lėktuvą aukštyn ratais praskrido po Kaune esančiu pėsčiųjų taku.

Šaulys Stasys Pūtvis: „Niekada nenorėjau tapti gyvu paminklu proseneliui“

saulys„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.

Maltiečių globojamas Petras: „Kai esi ne vienas, viską gyvenime gali padaryti“

maltie„Kas yra ta meilė? Tai gražiausi gyvenimo prisiminimai. Vestuvės kaime žiemą, kai sniego buvo iki pusės arklio. Pavasariais alyvos, mėgstamiausios žmonos gėlės. Sode buvau pasisodinęs, kad galėčiau jai padovanoti. Pyragai. Visada iš darbo laukdavo grįžtančio su prikeptais pyragais. Prie saldumynų nepratęs pratinausi iš naujo, – tyliai pasakoja Petras ir graudžiai priduria: – Norėjosi dar ilgiau pabūti dviese...“

R. Matulaitienė: „Rinkėjai patikėjo mumis – turime pateisinti jų lūkesčius“

mere1Kovo 19-ąją per Lietuvoje vykusius savivaldos rinkimus mažeikiškiai miesto mero postą pirmą karą patikėjo moteriai – Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltai kandidatei Rūtai Matulaitienei.Politinę karjerą pradėjusi nuo tarybos narės, dirbusi mero pavaduotoja, naujoji merė tiek sau, tiek kitiems politikams linki neprarasti žmogiškumo: Pirmiausia juk yra ne pareigos, o žmogus. Pareigos tik įgalina mane veikti – įgyvendinti tikslus, darbus, siekius“.

D. Komovienė: „Žinau, kad yra raktas kiekvienai sielai“

komovieKovo 8-ąją, Židikuose, minint Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 146-ąsias gimimo metines, iškilmingai įteikta jos vardo premija. Šiemet 26-ąja šios premijos laureate tapo Danutė Komovienė – pedagogė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos „Carito“ reikalų vedėja. Savivaldybės įsteigtas apdovanojimas skirtas už ilgametį ir nuoširdų darbą su socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis, neatlygintiną visokeriopą pagalbą ukrainiečiams integruotis į rajono bendruomenę, savanorystės idėjos platinimą ir jaunų žmonių įtraukimą į šią veiklą.

Šatrijos Raganos vardo premiją rašytojos 120-ojo gimtadienio proga įsiteigė Mažeikių rajono savivaldybė. Šis apdovanojimas kasmet skiriamas žmonėms, kurie savo darbais padeda įamžinti rašytojos atminimą, puoselėja ir tęsia Šatrijos Raganos švietėjišką, altruistinę veiklą.

Budas.lt pakalbino premijos laureatę D. Komovienę:

Mirė ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

edvardas-siugzda12023 m. vasario 28 dieną, eidamas 79-uosius metus, mirė ilgametis „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda.

Jis gimė 1944 m. balandžio 17 d. Vilkaviškyje, vargonininko šeimoje. Kadangi tėtė dirbo skirtingose vietose (Vilkaviškyje, Pajevonyje, Alvite, Gražiškiuose), tai ir šeimai teko kilnotis iš vienos vietos į kitą, o Edvardas didžiąją vaikystės dalį praleido Pajevonyje.

1962 m. baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Kauno politechnikos institutą. Jį baigęs pradėjo dirbti Kauno radijo montavimų moksliniame tyrimų institute radijo inžinieriumi.

IN MEMORIAM ARIE TORCQUÉ

IN MEMORIAM ARIE TORCQUÉ

1941-07-02–2023-01-07

Šių metų sausio 7 dieną netekome mylimo vyro, tėvo, draugo, bičiulio, talentingo menininko ARIE CORNELIO TORCQUÉ ZAANEN...

Torcqué gimė 1941 m. liepos 2 d. Roterdame (Nyderlanduose), studijavo dailę, iliustraciją, litografiją ir dizainą, privačiai mokėsi pas keletą olandų dailininkų. Menininkas gyveno, kūrė, rengė parodas įvairiose Europos šalyse, o nuo 2005 m. gyveno ir kūrė Lietuvoje.

B. Bėranto knygos „Pirštų galiukais“ pristatyme – nuoširdžios emocijos ir kalėdiška nuotaika

Pirmadienio vakarą Vilniaus Naujamiestyje įsikūrusioje kavą, daiktus ir žmones jungiančioje erdvėje „Demoloftas“ jaukiai ir betarpiškai pristatyta rašytojo Beno Bėranto trumpų istorijų knyga „Pirštų galiukais“.

Susirinkusiems svečiams autorius atvirai pasakojo apie trylika metų brandintą rinkinį ir inspiracijas kūriniams bei perskaitė tris noveles, kurios sulaukė šiltų reakcijų. „Rašau apie vidinius išgyvenimus, neretai apie sudėtingus ir skaudžius, bet kūryboje man visada svarbu viltis ir tikėjimas, kad širdyje meteoritų išmuštose duobėse galima iš naujo pasodinti gražias patirtis“, – pristatydamas vieną iš istorijų pasakojo Benas Bėrantas.

Dailininkas A. Petravičius – apie gyvenimą, kūrybą ir gamtą

Mažeikių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje iki gruodžio 5 d. eksponuojama 15-oji tapytojo Algirdo Petravičiaus paroda „Prisilietimai“, nukelianti lankytojus į gamtos pasaulį. Pakalbinome parodos autorių, kuris papasakojo apie savo kūrybą, įkvėpimą bei atskleidė, kas yra geriausia jo patarėja.

Mirė estrados dainininkas V. Malinauskas

Po sunkios ligos mirė Lietuvos estrados dainininkas Viktoras Malinauskas, pirmadienį pranešė lrt.lt.

Dainininkas, ilgametis ansamblio „Žvaigždžių kvartetas“ narys mirė šeštadienį, portalui patvirtino dainininko dukra Viktorija.

Savo profesionalią karjerą V. Malinauskas pradėjo 1969 metais, su valstybiniu Filharmonijos instrumentiniu – vokaliniu ansambliu „Vilniaus aidai“, vėliau jis taip pat dainavo ansambliuose „Nemuno žiburiai“ ir „Estradinės melodijos“.

Trys didmiesčiai šiemet palaidojo apie 150 vienišų, nenustatytos tapatybės žmonių

Trys didieji Lietuvos miestai šiemet palaidojo 149 vienišus ar nenustatytos tapatybės žmones.

Vilniaus savivaldybė pasirūpino 58, Kauno – 20, o Klaipėdos – 29 žmonių laidotuvėmis. Absoliuti dauguma jų buvo vieniši žmonės.

Kaip BNS nurodė savivaldybių atstovai, kasmet taip laidojamų žmonių skaičius beveik nekinta, tik Vilniuje jis pernai buvo kiek ūgtelėjęs. Per tris praėjusių metų ketvirčius uostamiestyje palaidoti 32, Kaune – 25, o sostinėje – 85 žmonės.

Pirmąją savo knygą išleidusi B. Steponavičienė: „Šioje knygoje kiekvienas žodis apie mane ir jus“

steponaviciene

Prieš mėnesį, birželio 16-ąją, poezijos knygą „Histerezė“ išleidusi mažeikiškė menininkė Birutė Steponavičienė džiaugiasi išsipildžiusia svajone – kūrinį vadina viso gyvenimo dienoraščiu. Į 135 knygos puslapius sudėti autorės viso gyvenimo poezijos juodraščiai. „Hizterezė“ – apie gyvenimą, jausmus, nuosmukius ir pakilimus. Joje, anot autorės, kiekvienas atpažins save ir išskaitys sau skirtą tarpelį. Kaip sako B. Steponavičienė: „Eilėraščio menas nėra vien gražių žodžių deriniai ar tinkamai nuskambėjusi metafora. Eilėraštis turi būti daugiasluoksnis, daugiaprasmis, su asociacijomis ir aliuzijomis į kitas „dimensijas“, nuoširdus, kad bet kuris skaitantis priimtų jį kaip savo išgyvenimus...“ Apie kūrybos vingiuotą kelią ir pirmosios knygos išleidimo emocijas plačiau pasakoja autorė B. Steponavičienė.

Darbas „Tele2“ salone padėjo tvirtus karjeros pamatus: Tadas ne tik užaugo įmonės viduje, bet ir prisidėjo prie naujovių

Susidomėjęs programavimu ir technologijomis, Tadas pasuko į telekomunikacijų sritį ir įsidarbino „Tele2“ salone Kaune. Kaip jis pats pasakoja, galimybė pirmam išbandyti naujausius įrenginius ir bendrauti su daugybe skirtingų žmonių padėjo kopti karjeros laiptais įmonės viduje.

„Jeigu bijosi priimti sprendimus ar naujus iššūkius, tave lydės įtampa ir negalėsi tobulėti, todėl būtina būti drąsiam. Nors pačio žmogaus indėlis kylant pareigose yra labai svarbus, kai įmonė padeda ir skatina žmogų, pasireiškia visas jo potencialas ir galimybės. Augimas įmonės viduje padėjo pasisemti įvairios patirties ir tapo tvirtais pamatais dabartiniam darbui“, – teigia Tadas Kastanauskas, „Tele2" išankstinės mokėjimo paslaugos produkto specialistas.

Lietuvos nusipelniusios gydytojos G. Acutės energetinė gyvenimo kapsulė – dirbti gydytoja

Lietuvos nusipelniusios gydytojos vardo ir Nusipelniusios gydytojo garbės ženklo apdovanojimo reikšmingumą ir svarbą lengviau supranta ne pats žmogus, pelnęs apdovanojimą, bet jo aplinka. Tuo įsitikino ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėja, gydytoja gastroenterologė Gitana Acutė, kai Medicinos darbuotojų dienos proga sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jai įteikė šį garbingą apdovanojimą. Grįžusi iš apdovanojimo ceremonijos Vilniaus Rotušėje gydytoja nusprendė, kad niekas nesikeičia – ji ir toliau dirbs kaip dirbusi savo darbą. Tačiau kolegų dėmesys, gėlių puokščių gausa, sveikinimo žodžiai leido suprasti, kad jos darbas ir pastangos, įvertintos pačiu aukščiausiu apdovanojimu, yra pelnytas jos darbo ir kasdienių pastangų įvertinimas.

Mergina nardo tarp skaičių ir svajoja tapti Lietuvos prezidente

Iš Naujosios Akmenės kilusi Aistė kaip žuvis vandenyje nardo tarp skaičių ir siekia įsitvirtinti centralizuotos buhalterijos komandoje. Mergina sako, kad iš pradžių savęs neįsivaizdavo šioje srityje, bet dabar nekantrauja išbandyti save. Pašnekovė juokauja, kad ateityje norėtų tapti Lietuvos prezidente, kaip Gitanas Nausėda. Bet pradžioje siekia įgyti kuo daugiau patirties.

A. Toliatas: kad nepraeitume pro kito skausmą

Toks jau yra gyvenimo ratas – kažkas gimsta, kažkas miršta. Ir kartais mirtis gali būti kitokia, kartais ji gali turėti kitokią prasmę. Mirus žmogui, jo dalelė gali pratęsti gyvenimą kitam žmogui, kuris galbūt yra kažkieno tėtis, mama, brolis ar sesuo. Sprendimas dovanoti mirusio savo artimojo organus transplantacijai gelbsti ne vieną, o kartais net septynis žmones.

Mariupolis. Šiame mieste visi nuolat laukia mirties

Kai bombardavimas liaujasi, aš išeinu į gatvę. Man reikia išvesti  šunį. Jis nuolat inkščia, dreba ir slepiasi už mano kojų.

Aš visą laiką noriu miego. Mano daugiaaukščių apsuptas kiemas - tylus ir negyvas. Aš jau nebijau dairytis aplinkui.

Priešais baigia degti šimtas penktojo namo laiptinė. Ugnis jau surijo penkis aukštus ir lėtai glemžia šeštąjį. Ugnis kambaryje rusena tvarkingai, kaip židiny.

Michal Rudnicki: „Svarbu – daryti gerus darbus, ir ne dėl apdovanojimų“

Šiemet Mažeikių rajono savivaldybės garbės piliečio vardas suteiktas AB „ORLEN Lietuva“ generaliniam direktoriui Michal Rudnicki. Vaikystėje įskiepyta meilė protėvių kraštui su metais vis stiprėjo, stiprėjo ir noras gyventi Lietuvoje. Nuo 2006 m. gyvendamas Lietuvoje, M. Rudnicki ne tik domisi Lietuvos istorija, puoselėja lietuvių kalbą, bet ir inicijuoja įvairius projektus. Jo vadovaujama įmonė teikia paramą krašto kultūros paveldo objektams, palaiko įvairias mažeikiškių iniciatyvas, remia daugelį visuomeninių sporto, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos projektų tiek valstybiniu, tiek savivaldybės lygmeniu.

Gydytojų pora: laikas, dėmesys ir meilė – visų pirma savo vaikams ir vienas kitam

Atrodo, kad užduotis pristatyti pašnekovus sunkiai įveikiama, nes bet kokie bandymai įvardinti ir apibrėžti atrodo pernelyg banalūs, paviršutiniški. Visgi, norisi tikėti, kad perskaitę šį pokalbį suprasite, kodėl.

Šįkart kalbėjomės su VUL Santaros klinikų gydytoja neurologe Egle Sakalauskaite-Juodeikiene ir Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoju chirurgu Žygimantu Juodeikiu. Prieš pat paskutinį egzaminą, baigiant medicinos studijas Vilniaus universitete, vienas kitam į akį kritę gydytojai šiandien jau skaičiuoja daugiau nei 10 metų santuokoje. O taip pat augina dukrą Aušrinę ir sūnų Radvilą.

2022- ieji primins dvasininką, stačiusį tiltus tarp žmonių

Prasideda 2022-ieji, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko šimtmečio metai. Politinis kalinys ir tremtinys buvo pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas bei ilgametis jos vadovas. Monsinjoro K. Vasiliausko gyvenimas sutapo su svarbiausiais XX amžiaus įvykiais, jis liudijo dorovinį ir moralinį atsparumą, tvirtą  pasaulėžiūrą, tarnystę šaliai bei jos žmonėms. Dvasininkas iki šiol išlieka nesuvaidintos atjautos ir žmogiškumo simboliu, stačiusiu tiltus tarp žmonių. 2022-uosius Seimas paskelbė monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode