Klaipėdos rajone, gimtajame Trušelių kaime jau 16 metų ūkininkaujantis Bronius Markauskas yra racionalus, drąsus ir į žemės ūkio problemas įsigilinęs žmogus, prieš daugiau nei dešimt metų su bendražygiais blokavęs kelius, reikalaujant didesnės paramos pieno gamintojams.
Su B.Markausku dirbę kolegos sako, kad jo patirtis, atstovaujant žemdirbių interesams ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, bus labai naudinga ministro poste, tačiau kai kurie BNS kalbinti žmonės mano, kad jam bus sunku dirbti, siekiant suderinti perdirbėjų ir žemdirbių pozicijas.
B.Markausko stiprybė - racionalumas
B.Markauską maždaug aštuonerius metus pažįstanti žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos pirmininkė ir kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė Jūratė Dovydėnienė pasakojo, jog, pagrindinė jo stiprybė - racionalumas bei faktas, kad jis pats ūkininkauja.
„Jis pats yra ūkininkas ir labai gerai išmano ūkininkavimą. Jis yra labai gerai susipažinęs su įstatymine baze. Taip pat jis nuo rūmų buvo atstovas „Copa Cogeca“ posėdžiuose, todėl turi tarptautinio darbo patirtį. Kas tikrai su juo yra labai gerai, jis moka išgirsti žmogų, moka pamatyti problemą ir išgryninti ją. Mato reikalo esmę ir nepranyksta mažose smulkmenose. Jis gal netgi labai stipriai ne emocionalus, o racionalus. Jis vadovaujasi sveika logika, o ne emocijomis“, - BNS teigė J.Dovydėnienė.
Anot jos, B.Markausko patirtis ūkininkaujant turės tiesioginės įtakos jo darbui ministerijoje, nes jis žino visas ūkininkų problemas.
„Žemės ūkio darbo patirtis bus vienareikšmiškai labai naudinga ministro darbe. Didelius pieno ūkius turintys žmonės tampa iš karto mišriais ūkininkais, nes jie kažką papildomai augina. Pavyzdžiui, dėl pašarų yra pievos arba grūdinės kultūros. Kitas momentas yra toks - ūkininkai specializuojasi, todėl žiūrint į Broniaus Markausko ilgametę patirtį, manau, kad jis tobulai turėtų būti įvaldęs visus sektorius“, - teigė J.Dovydėnienė.
B.Markauskas supranta žemės ūkio politiką - N.Narauskas
Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas BNS teigė, kad bendras darbas su B.Markausku kooperatyvo valdyboje vyko konstruktyviai, o jo ūkininkavimo ir atstovavimo ūkininkams patirtis bus be galo naudinga, dirbant ministru.
„Pirmiausia reikia pasakyti, kad jam būdingas santūrumas bei pasvertas nuomonės reiškimas. Aš manau, kad nuoseklumas, įžvalgumas ir geras suvokimas situacijos yra jo stiprybės. Kaip žemdirbių atstovas galėčiau sakyti, kad jis žino, ko reikia žemdirbiams ir supranta bendrą žemės ūkio politiką“, - tvirtino N.Narauskas.
Anot jo, su B.Markausku jis asmeniškai susipažino 2009 metais, kai šis prisijungė prie kooperatyvo valdybos. Anot jo, žemdirbiai pagaliau turės pažįstamą atstovą ministerijoje.
„Tai bus neeilinė galimybė, kai žemdirbiai neturės ką kaltinti, nes ministro poste bus vienas iš savų. Viskas dabar priklausys nuo pačių žemdirbių, kaip jie sugebės analizuoti problemas ir jas spręsti“, - BNS sakė N.Narauskas.
B.Markauskui teks suderinti ūkininkų ir perdirbėjų norus - J.Kraujelis
2003 metais, kai vyko ūkininkų protestai, žemės ūkio ministras buvo Naujosios sąjungos partijos narys Jeronimas Kraujelis. Jo nuomone, B.Markauskui dirbant žemės ūkio ministru, teks suderinti ūkininkų ir perdirbėjų norus, tačiau faktas, jog B.Markauskas yra arčiau ūkininkų - gali kelti sunkumų.
„Žemdirbių bendruomenė yra labai įvairi. Stiprioji pusė yra tai, jog jis yra praėjęs ūkininkavimo kelius ir dirbęs žemdirbių savivaldos struktūrose. Jis žino Lietuvą ir žemdirbius - tai jo stiprioji pusė. Silpnoji pusė - reikia sutvirtinti grandinę tarp žemdirbių ir perdirbėjų. Reikia visos Vyriausybės kompetencijos šiam klausimui. Reikia dirbti ne tik su Lietuvos įmonėmis, bet ir užsienio. Tai sudėtingi klausimai“, - BNS sakė J.Kraujelis.
Jo žodžiais, teigiama B.Markausko savybė yra ta, jog jį pažįsta arba bent jau žino dauguma Lietuvos ūkininkų, o tai gali reikšti stiprų ūkininkų palaikymą sudėtingose situacijose.
„Bronius žino kaimą ir kaimo gyventojus, o tai yra stiprybė. Taip pat kaima ir ūkininkai žino Bronių, o tai didelė nauda. Man su Broniumi įvairiose pozicijose daug metų teko bendrauti. Jis praėjęs visus kelius. Jis yra vienas iš tų, dėl kurių didesnių abejonių nėra, kalbant apie ministrų pasirinkimus.
Nuo inžinieriaus iki ūkininkų atstovo
56-ių metų B.Markauskas 1985 metais baigė tuometinį Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Vėliau 5 metus jis dirbo Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamybos bendrovėje „Aksa“, o nuo 2000 metų ūkininkauja gimtajame kaime.
Prieš įkurdamas savo ūkį, 1999 metais B.Markauskas buvo išrinktas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos, 2006 metais - Žemės ūkio rūmų rūmų pirmininku, o po trejų metų perrinktas antrai kadencijai. Pastaruoju metu B.Markauskas buvo šios organizacijos vicepirmininkas.
Kandidatas į žemės ūkio ministrus yra dirbęs kooperatyvų „Lietuviškas pienas“ ir „Pienas LT“ valdybose, keturis kartus buvo rinktas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą. 2006 metais jis turėjo galimybę tapti Seimo nariu, kai mandato atsisakė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos narys Kazys Bobelis. Vis dėlto šia galimybe jis nepasinaudojo.
2003 metais B.Markauskas ir kiti ūkininkai surengė kai kurių kelių į Latviją ir Lenkiją bei automagistralės prie Klaipėdos blokadą, reikalaudami didesnės paramos pieno gamintojams. Blokadą žemdirbiai nutraukė, tik gavę Vyriausybės pažadą skirti pieno gamintojams 56 mln. litų.
2004 metų rugsėjį teismas B.Markauskui skyrė 60 parų arešto, atidedant bausmę vieneriems metams. Kartu buvo nuteisti 4 ūkininkai.
Tačiau 2013 metų pabaigoje Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, jog bausmė buvo neproporcinga, nes demonstracija vyko be smurto, tuo pat metu vykstant žemdirbių deryboms su Vyriausybe. Vyriausybei sprendimą apskundus, 2015 metais to paties teismo Didžioji kolegija pakeitė sprendimą ir paskelbė, kad Lietuva turėjo teisę nubausti ūkininkus areštu.
Autorius: Pranciškus Vaišvila
Vilnius, lapkričio 24 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
