Kovo 18 d. Panevėžio kultūros centre laureatams buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Medalis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Tai yra paskatinimas, skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.
2024 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įteikė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Sveikinimo žodį tarė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos pirmininko pavaduotojas Antanas A. Jonynas.
Muzikiniu akordu renginį pradėjo Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestras „Garsas“.
Laureatus pristatė aktorius Albinas Kėleris.
2024 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai (scenarijaus autorė Vitalija Vasiliauskaitė):
už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą:
GRAŽINA ŽUKAUSKIENĖ
„Mažeikių rajono savivaldybės tarnautoja, visuomenei tarnauti pasirinkusi kitokį kelią: ji daugiau kaip 20 metų keliauja į Sibirą, kur aplankė daugiau nei 400 lietuvių tremties ir įkalinimo vietų, tvarkė per 270 lietuvių kapaviečių; lėktuvais, laivais, traukiniais, visureigiais ir pėsčiomis nukeliavo apie 170 000 kilometrų. Šiuo metu, kai taip intensyviai Rusijoje naikinami Lietuvos tremtinių atminimo ženklai, Gražinos surinkti atsiminimai, suinventorintas kiekvienas kapelis tampa svariu istorinės atminties liudijimu. Tremtinių atminties takams neleidusi užželti“.
ALGIRDAS SINKEVIČIUS
„Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėtojas, prisiėmęs pareigą išleisti dviejų tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimties puslapių monografiją „Viešvilė“, šiam titaniškam darbui subūręs 97 autorių kolektyvą – nuo profesorių iki mokytojų, bibliotekininkų, girininkų; pats leidiniui parašęs net 55 straipsnius. Skersai išilgai išvaikščiojęs Viešvilės apylinkes, monografijoje atskleidžia ne tik šio krašto istoriją, bet plačiai pristato etnografinę medžiagą, unikalią tarmę ir tautosaką. Pastatęs negriūvantį knygos paminklą Mažajai ir Didžiajai Lietuvoms“.
GINTARAS VAIČIŪNAS
„Istorikas, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių filialo pirmininkas, Anykščių klubo „Tremtinys“ įkūrėjas, aktyvus Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Anykščių iniciatyvinės grupės narys, apdovanotas „Šimtmečio anykštėno“ titulu. Tyrinėdamas 1941 metų Birželio sukilimo, tremčių, partizanų kovų faktus, Gintaras ragina nepamiršti tragiškos okupacijos istorijos, stengiasi surasti patrauklius būdus perteikti ją jaunimui. Jo sudarytas interaktyvus Aukštaitijos partizanų žemėlapis nėra vien istorijos žaidimas – tai puikus įrankis, supažindinantis su Aukštaitijos Laisvės gynėjais. Tarnaujantis Tėvynės LAISVĖS idėjai nuo Sąjūdžio laikų“.
EGIDIJUS BIČKAUSKAS
„Teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius. Jaunystėje Egidijaus drąsa ir ryžtas atsiskleidė dar sovietinėje Lietuvos prokuratūroje įkuriant Sąjūdžio rėmimo grupę, vėliau kuriant Referendumo įstatymą, suteikusį Lietuvai teisinį pagrindą išstoti iš TSRS, 1989-aisiais TSRS Aukščiausiosios Tarybos suvažiavime pirmajam paskelbiant apie nusikalstamą Molotovo-Ribentropo paktą, 1990-aisiais prisiimant atsakomybę būti nuolatiniu Lietuvos Vyriausybės atstovu Maskvoje. O dabar – rūpestis vaikų globos namų augintiniais, jau šešiolika metų rengiant jiems Kartingų turnyrus Signataro taurei laimėti. Sukūręs teisinius mūsų valstybės pagrindus, dabar labdaringai besirūpinantis nuskriaustais šalies vaikais“.
už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą:
VIKTORIJA JOVARIENĖ
„Žirgininkystės populiarintoja. Visu savo gyvenimu, visa siela, visais savo ištekliais. Ji ne tik pirmoji moteris, startavusi Sartų lenktynėse, ji savo namus pavertė unikaliu ŽIRGO muziejumi, į kurio veiklą įtraukti visi šeimos nariai. Muziejui priklauso ne tik sodybos namas, klojimas, dvi klėtys, bet ir naujam gyvenimui prikeltos Sapiegų dvaro arklidės. O kur dar su dukromis įkurtas „Ašvienių fanų“ klubas, parodos, renginiai, šventės bendruomenei ir atvykstantiems svečiams! Tai ne tik meilė žirgams, tai didžiulė meilė žmonėms. Tai Aukštaitijos deimančiukas, sukūrusi Užpaliuose savitą kultūros meką“.
SAULIUS FILIPAVIČIUS
„Nuo Sąjūdžio laikų panevėžiečiams gerai pažįstamas dvasininkas, filantropas. Eruditas ir kultūros mecenatas, naujam gyvenimui prikėlęs XVIII amžiaus Troškūnų bernardinų vienuolyno ansamblį bei buvusią progimnaziją, bendruomenės kultūrinėms reikmėms pritaikęs Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios rūsius ir rekonstravęs vargonus. Labdaros ir paramos koncertų organizatorius ir globėjas. Daug energijos skyręs Troškūnų jaunimo sielovadai, kultūrinei ir edukacinei veiklai, Adolfo Kolpingo draugijos rengiamoms vaikų stovykloms, romų vaikų integracijai, miestelio žydiškojo paveldo išsaugojimui. Nenuilstamai skleidžiantis kultūros šviesą Troškūnuose“.
VIKTORIJA ALEKNAVIČIENĖ
„Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnė, ne griežta, o švelni ir mylinti. Ją sutiksi persirengusią šuniuku ar bebriuku Trakų miesto šventėse, skaitančią paskaitas darželiuose, mokyklose. Prieš 17 metų Viktorija atvėrė savo širdį dienos centro vaikams Lentvario parapijos namuose surengdama Kalėdų šventę „Gerumo spindulėliai“. Jau seniai Viktorija nebedirba Lentvaryje, bet gerumo spindulėliai tebešildo šio miesto vaikus – šiandien šventė suburia per 300 dalyvių, ją organizuoja jau Lentvario kultūros centras, tačiau viskas prasidėjo nuo vieno mylinčio žmogaus širdies gerumo. Ji – sušildanti gerumo spinduliais Trakų krašto žmones“.
DAIVA GRIKŠIENĖ
„Žurnalistė, dokumentinių filmų kūrėja, verslininkė, pirmojo moterų LIONS klubo Lietuvoje steigėja. Daiva jau daugiau nei dvidešimt metų teikia savanorišką pagalbą vaikams, sergantiems vėžiu, vargstantiems senoliams. Parama žmonėms, kuriems labiausiai to reikia, filantropinių idėjų sklaida, socialinis darbas, jaunimo įtraukimas į savanorių gretas, lyderių ugdymas, labdaros projektų įgyvendinimas – toks platus Daivos savanoriško veikimo laukas. „Mes tarnaujame“ – šis LIONS šūkis yra ir Daivos gyvenimo leitmotyvas. Ji daugiau šviesos ir džiaugsmo dovanojanti silpnesniam“.
už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje:
IRENA DUCHOVSKA
„Kėdainių lenkų draugijos pirmininkė, lenkų kultūros dienų ir festivalių organizatorė, besidomintiems Lietuvos lenkų kultūra rengianti stovyklas, žygius, plenerus, literatūrinius susitikimus, koncertus. Yra subūrusi lenkų dainos ansamblį „Isa“. Irena aktyvi Europos lenkų autorių, žurnalistų ir vertėjų bei Lenkų rašytojų užsienyje asociacijų narė, Švento Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Riterių ordino narė, dešimties knygų autorė, populiarinanti Liaudos ir Nevėžio krašto kultūrinį palikimą. Ji atverianti Kėdainių krašto lenkų kultūrinį palikimą pasauliui“.
REMIGIJUS POZNIAKOVAS
„Šiaulių Lieporių gimnazijos fizikos mokytojas, inovatyviausias 2018 metų Lietuvos mokytojas. Remigijus jau dešimt metų yra aktyvus Šiaulių krašto skautų vadovas – tuntininkas, apdovanotas Lietuvos skautijos ordinu „Už nuopelnus“; organizacijų „Stiprūs kartu“ ir „Maisto bankas“ savanoris. Jis savanoriauja ukrainiečių integracijos centre „Malva“, Šiaulių turizmo informacijos centre, Kultūros centre, Visuomenės sveikatos biure, Raudonajame Kryžiuje, skautų renginiuose ir visur, kur tik prireikia savanorių rankų. Savanorystės veikla Remigijus užkrėtė ir savo mokinius. Teikiantis brandžias gyvenimo pamokas Mokytojas“.
INGA MAKNAVIČIENĖ
„Pianistė, pedagogė, tarptautinių konkursų laureatė, labdaros ir paramos fondo „Baltijos impresijos“ direktorė, tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Impresijos“ sumanytoja ir organizatorė. Inga kartu su kolegomis ir savo studentais rengia labdaringus sakralinės muzikos koncertus Klaipėdos, Neringos, Mažosios Lietuvos miestelių bažnyčiose, koncertus muziejuose, bibliotekose, kitose netradicinėse vietose. Organizuoja atviras meistriškumo pamokas, konkursus. Įtraukdama dainininkus, aktorius, istorikus, literatus Inga išplečia profesionalaus meno lauką, atveria naujas kūrybines erdves. Aktyviai, savanoriškai Inga kuria Klaipėdos krašto kultūrinę tapatybę. Ji atsidavusi muzikės pašaukimui ir savo kraštui“.
VYTAUTAS DEKŠNYS
„Filosofas, poetas, vertėjas – keturiasdešimt trijų verstinių knygų autorius. Versdamas iš lenkų, baltarusių, ukrainiečių, čekų, slovakų, serbų, latvių kalbų, jis priartina Lietuvos skaitytojams šių kraštų kultūrą. Ne kartą yra inicijavęs bendras lietuvių ir lenkų, baltarusių bei ukrainiečių vertėjų dirbtuves, neatlygintinai rengęs seminarus, susitikimus. Vytautas yra aktyvus tarptautinio poetinio vyksmo „Magnus Ducatus Poesis“ dalyvis, organizavęs ir įgyvendinęs tarptautinius projektus – „Lucko rašytojų forumas“ bei „Daugiabalsė Lvove“. Už lenkų literatūros vertimus 2023 metais apdovanotas Lenkijos Respublikos medaliu „Gloria Artis“. Jis atveria Rytų ir Vidurio Europos kultūras Lietuvai“.
už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes:
POVILAS ŠVEREBAS
„Istorikas, kultūrininkas, visuomenininkas, pedagogas, vienu žodžiu – švietėjas, tyrinėjantis Žemaitijos kultūros ir istorijos paveldą bei dokumentais pagrindęs tikslią Dionizo Poškos gimimo datą bei faktą, kad brolių Narutavičių gimtinė – Telšiai, aprašęs Žemaitijos bažnyčių varpus, sakralinės architektūros ir dailės paminklus. Povilas savo atradimais mielai dalijasi su visuomene skaitydamas paskaitas, rengdamas konferencijas, knygų pristatymus, ekspedicijas, jaunimui – viktorinas. Žemaitijos kultūros istorijos tyrimų tema yra paskelbęs daugiau nei 350 publikacijų! Jis kuklus ir kruopštus eruditas, sekantis Simono Daukanto pėdomis“.
GIEDRĖ MIČIŪNIENĖ
„Literatė, Zarasų krašto kultūros istorijos tyrinėtoja, dvidešimties asmeninės kūrybos bei publicistinių leidinių autorė, rašanti apie Zarasų krašto žmones ir vietas: tai solidžios studijos apie Turmantą, Dusetų parapiją, Baltriškių ir Antalieptės bei Rokiškio krašto bažnyčias; apie kunigą Alfonsą Merkį, vienuolę seserį Gemą, rašytoją Marių Katiliškį. Giedrė yra Zarasų viešosios bibliotekos savanorė, savanoriškai lietuvių kalbos mokanti Baltriškių Tiberiados brolius, moksleivius raginanti domėtis gimtąja tarme ir tarmiškais žodžiais turtinti lietuvių kalbos žodyną. Tai baltoji Zarasų krašto metraštininkė“.
PETRAS JUKNEVIČIUS
„Istorikas, gidas, kruopščiai tyrinėjantis Panevėžio krašto istorijos bei kultūros paveldą ir surastus faktus skelbiantis visuomenei: Petras yra parašęs per tūkstantį du šimtus straipsnių, surengęs ne vieną dešimtį konferencijų, išleidęs kelias dešimtis leidinių. Pastaraisiais metais daug laiko ir jėgų atidavė rengdamas dvylikai Panevėžio rajono seniūnijų skirtus gyvenamųjų vietovių istorinius žinynus, kuriuose rasime jau seniai išnykusių kaimų pavadinimus ir jų istoriją, giminių ištakas, faktus apie garsius žmones. Petras yra lokalios istorijos tyrinėjimo pradininkas Panevėžio krašte. Jis dirba kruopštų istoriko darbą ateičiai“.
DONATAS PETROŠIUS
„Vienas talentingiausių šiuolaikinių poetų ir eseistų, kurio knygos apdovanotos reikšmingomis literatūros premijomis. Jo publicistiniai tekstai pasižymi savitu humoru, neprilygstamu kalbos pojūčiu. Pro Donato akis neprasprūsta nei Lietuvos politikos bei visuomeninio gyvenimo įvykiai, nei tai, kas dedasi pasaulyje, jis įdėmiai stebi ir kultūros gyvenimą. Taiklūs publicisto satyros dūriai kliūva populizmui, biurokratijai, skubotiems valdžios sprendimams, kultūros paviršutiniškumui… Pastaruoju metu jis daug dėmesio skiria karui Ukrainoje. Šių tekstų žinutė aiški – mes neturime pavargti remti Ukrainą. Jis stebi visuomenės sveikatą ir primena pilietinę pareigą valstybei“.
Laureatams muzikinius kūrinius atliko Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius.
Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Ilona Šilenkova). Visų laureatų nuotraukas galima rasti Seimo interneto svetainėje ČIA .
