Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
„Man reikia veiksmo, bendravimo. Labai geras jausmas užplūsta, kai gali padaryti kažką gero, naudingo. Malonu pajusti grįžtamąjį ryšį“, – kalba Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė, hidrotechnikės specialybę turinti Milda Šukienė. Anot jos, kaimas jai buvo labiausiai pažįstamas. Be žemės ūkio, M. Šukienė domisi ir užsiima rankdarbiais: „Pirmenybę teikiu mezgimui virbalais. <...> Kartais užsiimu dekupažu.“
– Papasakokite plačiau apie save. Iš kur esate kilusi, kur ir ko mokėtės?
– Gimiau ir augau Spurganų kaime. Mokiausi Tirkšlių vidurinėje mokykloje. Baigiau Mažeikių muzikos mokykloje Fortepijono skyrių.
– Kodėl būtent fortepijonas?
– Fortepijoną rinkausi, nes dažniausiai girdėdavau juo skambinant tetą. Man labai patikdavo. Atrodė, kad fortepijonu galima išgauti visokias melodijas. Ir visiškai nesigailiu, kad mokiausi, pasirodo, ir dabar kartais tas žinias panaudoju, nors prie pianino prisėdu gal kartą per metus.
– Kokioje šeimoje augote?
– Esu pirmas vaikas daugiavaikėje šeimoje. Dar turiu du brolius ir dvi seseris. Tėvai visada skatino mokytis. Jie sakydavo: „Jei nenori karvių melžti, kiaulių šerti – mokykis.“ Gyvenant kaime, ūkininkų šeimoje, teko dirbti įvairius ūkio darbus: šerti galvijus, melžti karves, krauti, vežti šieną, ravėti burokų laukus, teko ir iš javų lauko rankomis usnis ir kitas piktžoles rauti. Būdavo ir pramogų: atostogaudavome pas gimines, kartais visa šeima kur nors išvažiuodavome. Tėvai visada skatino būti savarankiškais, atsakingais, dorais žmonėmis.
– Baigėte Lietuvos žemės ūkio universitetą. Kuo patraukė ši sritis?
– Baigusi Lietuvos žemės ūkio universitetą įgijau hidrotechnikos specialybę. Ją rinkausi todėl, kad kaimas man buvo geriausiai pažįstamas. Patiko realieji mokslai. Deja, pagal specialybę nedirbau nė dienos. Dirbau tik giminingą įgytai specialybei darbą. Kurį laiką buvau VĮ Registrų centre registratorė. Vėliau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriuje – vyriausiąja specialiste. Šiuo metu, galima sakyti, esu bedarbė, bet visokių veiklų turiu sočiai.
– Kaip pradėjote politinę veiklą?
– „Sužaidė“ jaunystės ideologija. Dirbant buvo iškilęs konfliktas tarp miesto žmonių ir ūkininkų. Toje situacijoje buvo susidaręs įspūdis, kad nevertinamas žemdirbio triūsas, turtas, todėl labai norėjosi kažką padaryti, kad būtų suprastas kaimo žmogus, vertinamas jo turtas, darbas. Įstojau į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, o čia jau savaime viskas susidėliojo.
– Koks Jūsų požiūris į Mažeikių politinį gyvenimą bei visuomenę?
– Sakyčiau, Mažeikių politinis gyvenimas ambicingas, o šiaip trūksta bendravimo su visuomene, bendruomenėmis, informacijos.
– Esate Savivaldybės tarybos narė. Kaip planuojate prisidėti prie Mažeikių gerovės?
– Noriu, kad bendruomenes pasiektų reikalinga informacija apie galimybę dalyvauti ES finansuojamuose projektuose, visuomenė būtų informuojama apie vykdomus projektus, mažėtų socialinė atskirtis. Norisi, kad žmonės daugiau judėtų, būtų sveikesni, o esant reikalui, sulauktų profesionalios pagalbos.
– Papasakokite apie šeimą. Kaip susipažinote su antrąja puse?
– Su vyru Kęstučiu susipažinau studijuodama Lietuvos žemės ūkio universitete. Po keleto metų draugystės susituokėme. Dabar auginame dvi dukras: 11 metų Medeinę ir 4 metų Žemyną.
– Kokių pomėgių turite? Kaip leidžiate laisvalaikį?
– Mėgstu skaityti įvairią literatūrą: istorinius romanus, detektyvus, savišvietos temomis parašytas knygas, kartais ir paprasti meilės romanai būna visai smagūs. Kadangi ir dabar gyvenu kaime, vienkiemyje, netrūksta daro tvarkant, prižiūrint aplinką. Kurį laiką lankiau linijinius šokius. Prieš metus pradėjau domėtis astrologija – labai įdomus mokslas. Giminaitė kartą pasiūlė nuvažiuoti į Shiatsu masažo kursus, o čia ir pajaučiau, kad man ši sritis nesvetima. Prasidėjo važinėjimai į kursus bei artimųjų masažavimas, praktikavimasis. Taip atsirado poreikis gilinti žinias ir turbūt keisti gyvenimo kryptį. Nuo rudens studijuosiu masažuotojo specialybę.
– Mėgstate rankdarbius. Tikriausiai Jūsų namai pilni puošmenų?
– Tikrai taip, rankdarbius mėgstu. Pirmenybę teikiu mezgimui virbalais. Kartais kyla noras nerti vąšeliu. Seniau, kai laiko turėdavau daugiau, ir suknelių nusimegzdavau, nusinerdavau, ir megztinių. Dabar tik vaikų, vyro kojinėms ir kepurėms belieka laiko. Kartais užsiimu dekupažu.
– Ar pavyksta suderinti darbą su politine veikla? Nejaučiate didelio krūvio?
– Na, kol kas su užduotimis susitvarkau. Sakyčiau, jei veikla įdomi, įmanoma suderinti. Kartais būna, kad vienas galas rūksta, kitas dega, bet vienaip ar kitaip viskas susitvarko.
– Į kokias visuomenines veiklas dar esate įsitraukusi?
– Šiuo metu esu Tirkšlių seniūnijos bendruomenės narė. Ten, jei tik nori ir turi laiko, visada bus ką veikti.
Minėtoje bendruomenėje padedu rašyti projektus, organizuoti renginius. Teko ir „Tautišką giesmę“ giedoti, ir žemaitiškas dainas dainuoti – ekspromtu gimė folkloro ansamblis.
– Jaučiatės laiminga dėl to, kuo užsiimate?
– Taip, jaučiuosi laiminga. Tiesiog jaučiu, kad man reikia veiksmo, bendravimo. Labai geras jausmas užplūsta, kai gali padaryti kažką gero, naudingo. Malonu pajusti grįžtamąjį ryšį.
– Kokių turite dar neįgyvendintų svajonių ar planų ateičiai?
– Čia geras klausimas. Norisi, kad Mažeikiai būtų rajonas, kuriame būtų gera dirbti ir gyventi man, mano šeimai ir visiems žmonėms. Noriu baigti masažuotojo studijas ir dirbti.
– Jei galėtumėte, ką keistumėte gyvenime?
– Galbūt galėjau studijuoti mediciną... Bet, jei būčiau studijavusi mediciną, nebūčiau tuo, kuo dabar esu. Kiekviena situacija, įvykis suteikia vienokios ar kitokios patirties.
– Sakote, jog galbūt būtumėte pasirinkusi mediciną. Kodėl?
– Apie mediciną pagalvodavau, nes nebuvo baisios adatos, nebijojau ir nebijau kraujo. Tarp artimųjų yra veterinarų, klausinėdavau jų visokių dalykų. Mama visada rinkdavo vaistažoles, prisidėdavau ir aš. Pirkdavo knygas apie vaistažoles ir gydymą jomis. Dabar atsirado poreikis žinioms. Žmogaus galimybės neišsenkančios, kartais ir neįtikėtinos.
– Kokiomis nuotaikomis gyvenate dabar?
– Kadangi turiu dvi mokyklinio amžiaus dukras, šiuo metu visos mintys sukasi apie Rugsėjo 1-ąją bei naujuosius mokslo metus.
– Jūsų palinkėjimas skaitytojams.
– Nebijoti gyvenimo iššūkių. Drąsiai žvelgti baimei į akis. Niekada nenuleisti rankų, kad ir kas benutiktų. Svarbu mylėti ir jausti, kad esate mylimi.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
