Kaskart atėjus naujiems metams, dažnai žmogus pasižada sau siekti įvairiausių lūkesčių, svajonių, dar niekada neišbandytų patirčių. Kai vieni apie pasižadėjimus ir tikslus galvoja tik metų sandūroje, kiti stipriai jų įsikabinę laikosi kiekvieną akimirką. Giedrė Žulpaitė yra būtent toks pavyzdys. Aktyvi ir visada veiklos kupina mergina sutiko pasidalinti sėkmės paslaptimi bei savo pavyzdžiu ir užsispyrimu įkvėpti kitus.
– Praėjusiais metais baigei Merkelio Račkausko gimnaziją. Koks jausmas žengus į naują, savarankišką studentiško gyvenimo etapą?
– Pabaigus mokyklą laukė tikrai dideli pokyčiai, tad jaudulio prieš išvykstant studijuoti netrūko, tačiau per šį pusmetį jau spėjau priprasti prie naujos aplinkos bei savarankiško gyvenimo. Vis tik kasdienių naujų patirčių vis atsiranda ir tai labai džiugina.
– Esi daugelio respublikinių, tarptautinių mokslinių konkursų nugalėtoja. Dalyvavai Argentinoje vykusioje tarptautinėje jaunimo gamtos mokslų olimpiadoje, laimėjai Didžiojoje Britanijoje vykusioje tarptautinėje biologijos olimpiadoje, šiemet už nuveiktus reikšmingus darbus tau įteikta „Maximalisto“ stipendija. Ką tau pačiai reiškia toks įvertinimas, patirtis olimpiadose, konkursuose?
– Tokia patirtis neįkainojama: tai ne tik gilios teorinės ar praktinės žinios, įgytos ruošiantis olimpiadoms ir studijose labai praverčiančios, bet ir draugai iš įvairiausių pasaulio kampelių, naujų kultūrų pažinimas. Olimpiados ir konkursai labai praplėtė mano akiratį, pakeitė požiūrį į mokslą ir švietimą. Net ir baigus mokyklą olimpiados vis dar yra svarbi mano gyvenimo dalis: prisidedu prie jų organizavimo, mokinių ruošimo: savanoriauju LGMOA (Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija) ir BioSa (Biologų Sandrauga) organizacijose.
– Vilniaus universitete studijuoji mediciną, esi pirmakursė. Tavo tėvai taip pat gydytojai. Ar meilę medicinos mokslams užsiauginai nuo vaikystės, galbūt galvoje sukosi ir kitokie planai?
– Nepaisant to, kad užaugau medikų šeimoje, pasvarstymų apie ateities profesiją turėjau pačių įvairiausių, tačiau jau būdama gimnazijoje supratau, kad studijuodama mediciną galėsiu tinkamiausiai save realizuoti. Mane labiausiai žavi tai, kad įgytas medicininis išsilavinimas suteikia daug galimybių: galima dirbti ne tik klinikinį, bet ir mokslinį darbą.
– Kaip tau pavyksta surasti šitiek valios, ryžto, užsispyrimo siekiant užsibrėžtų tikslų?Kitas jaunuolis tiesiog pasiduotų ir stengtųsi eiti lengvesniu keliu.
– Visada stengiuosi išsikelti sau labai konkretų tikslą, nes žinojimas, kur link veda sunkus darbas, suteikia jėgų. Ir dar atsiminti, kad lengviausias kelias nuobodžiausias ir dažnai, deja, trumpiausias.
– Kaip manai, kas daro didžiausią įtaką jaunuolio asmenybės formavimuisi?
– Visų pirma, tai šeima ir mokykla. Būtent ten kiekvienas gauna pamatą, ant kurio gali statyti ir kurti ką nors naujo. Šeimoje formuojasi pamatinės vertybės, požiūris į aplinkinius reiškinius, o mokykla atveria duris į kultūrą bei mokslą.
– Ar gyvenime tau svarbūs autoritetai? Jeigu taip, kas jie?
– Esu sutikusi daugybę žmonių, kurių darbai ir pasiekimai mane įkvepia, tačiau didžiausiu autoritetu laikau savo tėvus, kurių nuoširdus atsidavimas šeimai ir savo profesijai yra man geriausias pavyzdys.
– Ar pavyksta rasti laisvo laiko poilsiui? Kaip save realizuoji laisvalaikiu?
– Na, kadangi mano studijos gana intensyvios, laisvo laiko lieka nedaug, tačiau jį stengiuosi išnaudoti prasmingai. Kaip jau minėjau, užsiimu savanoriška veikla, taip pat stengiuosi neapleisti savo vieno mėgstamiausių pomėgių – knygų skaitymo.
– Ko palinkėtum jaunuoliams, kurie nėra tikri dėl savo ateities ir vis dar ieško tikrojo kelio?
– Linkiu nebijoti savęs išbandyti kuo įvairesnėse veiklose būreliuose ar organizacijose. Taip pat labai rekomenduoju stoti į neakivaizdines mokyklas, kurių pasirinkimas Lietuvoje labai platus (pvz., aktorių, biochemikų, felinologų, politologų, žygeivių, žurnalistų ir daug kitų mokyklų).
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Kristina PETRAUSKAITĖ
