Šiemet, dar neišaušus vasario 1-osios rytui, Sedos miestelį nušvietė gaisro pašvaistė: pačiame centre degė medinis namas. Apie išgyventą tragediją „Būdui žemaičių“ pasakojo pirmieji šio įvykio liudininkai Lionė Gimbutienė ir jos sūnus Evaldas.
Išgirdo pagalbos šauksmą
Visai šalia sudegusio namo gyvenanti moteris pasakojo, kad apie ketvirtą valandą ryto išgirdusi keistą traškesį ir dar ne iš karto supratusi, kas vyksta. Pamačiusi kaimynystėje jau atvira liepsna degantį namą, puolė žadinti aštuoniolikametį sūnų ir skambinti pagalbos tarnyboms. Išbėgę į kiemą, motina su sūnumi išgirdo iš vieno namo galo sklindantį pagalbos šauksmą. Namas buvo taip vadinamų dviejų galų: viename gyveno daugumai sediškių gerai pažįstamas Stasys Pocius, kitas galas buvo išnuomotas 84-erių moteriai.
L. Gimbutienės teigimu, degė būtent tas galas, kuriame gyveno 50-metis namo šeimininkas, o pagalbos šaukėsi antrajame gale gyvenanti senutė. Lionė, nieko nelaukdama, paragino sūnų bėgti gelbėti senolės, kadangi antrasis namo galas dar nebuvo apimtas liepsnų. „Dar suspėjau pasakyti, kad rankšluosčiu užsirištų burną, nes dūmų apimtas jau buvo visas namas“, – sakė moteris.
Keista gaisro priežastis
Kaip vėliau tragiškos nakties įvykius prisimins L. Gimbutienė, gaisras prasidėjęs labai keistai: pirmiausia užsidegęs ne kambarys ar virtuvė, o koridorius, kuris vedė tiesiai į lauką. Kadangi Stasys mėgdavo išlenkti stiklelį, pas jį dažnai lankydavosi tokio pat pomėgio draugai. Pasak moters, ir tragedijos išvakarėse čia buvo girtaujama. Pasivaišinę draugai, matyt, paliko vieną šeimininką, o patys išėjo. Gali būti, kad kažkas išeidamas numetė koridoriuje degančią cigaretę (pats S. Pocius nerūkė). „Išėjus sugėrovams Stasys tikriausiai užmigo. Dabar galime tik spėlioti, kad, galbūt pajutęs dūmų kvapą, vyras bandė išeiti į lauką, bet nesusigaudė, iš kur sklinda dūmai, ir, atidaręs duris į koridorių, pateko tiesiai mirčiai į nasrus (visiškai sudegęs jo kūnas ir buvo rastas koridoriuje, prie pat lauko durų). Jeigu būtume žinoję, kad jis ten, koridoriuje, gal dar būtume spėję išgelbėti“, – kalbėjo dabar buvusi S. Pociaus kaimynė.
Pagalba atvykti neskubėjo
Nuskubėjęs gelbėti senolės, vaikinas šiek tiek užtruko, kadangi atsirado nenumatytų kliūčių. Pasak L. Gimbutienės, moteris gulėjo lovoje nusirengusi, todėl dar teko suieškoti kokį nors drabužį ir ją aprengti. Dabar Evaldo mama atvirai prisipažįsta, kad jai į galvą netgi buvo atėjusi pati baisiausia mintis, jog sūnus iš degančio namo gali ir nebeišeiti. Tačiau dabar, jeigu pasikartotų panaši situacija, ji nedvejodama pasielgtų taip pat. „Tuo metu tiesiog nebuvo kada galvoti ir svarstyti, kas bus, jeigu bus. Aukso vertę turėjo kiekvienas akimirksnis“, – prisimindama tragiškos nakties įvykius, kalbėjo moteris.
Kol Evaldas buvo degančiame name (tai truko, pasak Lionės, apie 5 minutes) L. Gimbutienei dar teko pagalbos tarnyboms telefonu aiškinti, kur reikia važiuoti, o pagalba, pasak moters, tikrai neskubėjo. Nors pirmoji atvyko Sedos gaisrinė, tačiau jos laukti teko apie 20 minučių. „Iš viso buvo 5 gaisrinės, bet labai norėtųsi, kad jos tokios nelaimės atveju atvyktų bent šiek tiek greičiau“, – kalbėjo moteris.
Didvyriu savęs nelaiko
Paklaustas, ką jautė ir kokios mintys sukosi jo galvoje prieš puolant į degantį namą, Evaldas atsakymo nesureikšmina: „Baimės nebuvo. Apie ją ir negalvojau. Man svarbiausia buvo padėti žmogui.“ Vaikino mamos teigimu, tai jau ne pirmas panašus atvejis, kai Evaldas skuba į pagalbą, tik gal anksčiau nebuvo taip tragiška. Kad ne pirmą kartą tenka gelbėti žmogų, patvirtina ir pats Evaldas, tačiau daugiau nepasakoja, tik prasitaria, kad anksčiau norėjęs būti policininku, o dabar galvojąs tapti ugniagesiu-gelbėtoju: „Aš turbūt gimiau tapti gelbėtoju“, – sako vaikinas.
Evaldas turi dvi vyresnes seseris. Abi jau sukūrusios šeimas ir gyvena užsienyje, Modesta – Airijoje, Gytė – Norvegijoje. Mamos teigimu, seserys didžiuojasi savo jaunėlio brolio poelgiu.
Pasak Evaldo klasės auklėtojos Rasos Čičirkaitės, tai tikrai neeilinis įvykis, sujudinęs ir sujaudinęs visą miestelį. „Labai džiaugiamės ir didžiuojamės tuo, kad mažas miestelis sugeba užauginti tokius pilietiškus žmones ir įskiepyti bendruomeniškumo jausmą“. Pats Evaldas didvyriu savęs nelaiko. Jis dar kartą pakartoja, kad jam svarbiausia padėti žmogui.
Labai drąsus ir sektinas pavyzdys
Narsus jaunuolio poelgis neliko neįvertintas. Vasario 16-osios minėjime Sedos kultūros centre Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos trečiosios klasės gimnazistą E. Gimbutą sveikino Sedos institucijų vadovai. Seniūnas Algirdas Grinkevičius įteikė padėką ir akcentavo, kad tai labai drąsus, pilietiškas ir sektinas poelgis, kuris turėtų būti tikras pavyzdys dabartiniam jaunimui. Sedos bendruomenės pirmininkės Vitos Domarkienės teigimu, turime tik džiaugtis, kad tarp mūsų atsiranda tokių žmonių, kurie, negalvodami apie save, skuba kitam žmogui į pagalbą. Kadangi Evaldas yra aktyvus sportininkas, V. Domarkienė įteikė du kuponus: vieną – nuo bendruomenės, kitą – nuo sporto klubo, nemokamam dviejų mėnesių apsilankymui Tirkšlių sporto studijoje ir palinkėjo, kad įgytus sporto įgūdžius jaunuolis panaudotų tik geriems tikslams. Sedos parapijos klebonas Modestas Ramanauskas padovanojo angeliuką. „Šį kartą tu kažkam buvai angelas sargas ir išgelbėjai žmogų, o dabar tegul tave globoja ir apsaugo nuo nelaimių šis angeliukas.“
Valerija KVEDARAITĖ
Nuotraukoje: E. Gimbutas praėjusių metų vasarą.
