Petrui Gražuliui iškovojus Europos Parlamento (EP) nario mandatą, teismas nusprendė daryti pertrauką nagrinėjant bylą, kurioje politikas kaltinamas LGBTIQ asmenų niekinimu.
Vilniaus apygardos teismas antradienį taip pat įpareigojo prokurorę Jurgitą Jasiūnienę kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl leidimo patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn.
„Teismas padarė pertrauką, įpareigodamas mane kreiptis į VRK dėl leidimo patraukti kandidatą Petrą Gražulį baudžiamojon atsakomybėn. (...) Jis yra išrinktas, tačiau tai oficialiai nėra patvirtinta, oficialūs duomenys bus maždaug už savaitės ir iki kol P. Gražulis negaus EP mandato, tol jis gali būti trauktinas į baudžiamąją atsakomybę“, – žurnalistams po posėdžio sakė J. Jasiūnienė.
„Planuojame savaitės bėgyje išspręsti tą klausimą ir tęsti bylos nagrinėjimą“, – pridūrė ji.
Jei VRK leis P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teismas turės apie mėnesį laiko paskelbti nuosprendį. Liepos viduryje sušaukus pirmąjį EP posėdį, P. Gražulis įgaus teisinę neliečiamybę.
J. Jasiūnienė nesiėmė spręsti, ar per mažiau nei mėnesį teismas spės surašyti sprendimą byloje.
„Priklauso nuo teismo“, – teigė prokurorė.
Jeigu teismas nepaskelbs nuosprendžio šioje byloje iki P. Gražuliui įgyjant neliečiamybę, tuomet prokuratūra turės kreiptis į EP, kuris balsų dauguma spręs, ar leisti politiką iš Lietuvos traukti baudžiamojon atsakomybėn.
Pats P. Gražulis teigė nesureikšminantis teismo sprendimo.
„Ai, ką čia reiškia ta savaitė, nieko. Bet gal geriau pasiruošiu paskutiniam žodžiui“, – teigė politikas.
P. Gražulis tvirtino žinojęs, kad net ir neišrinktas į EP negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn kaip kandidatas.
„Žinojau, kad kiekvienas kandidatas ar į savivaldybes, ar į Seimą tuo laikotarpiu turi imunitetą ir jį panaikinti turi VRK“, – kalbėjo jis.
Byloje nukentėjusius asmenis atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas teigė, kad teismas tokį sprendimą priėmė, nes laiko, kad rinkimų procesas dar nėra pasibaigęs.
„Teismas remiasi ankstesne Aukščiausiojo Teismo praktika, kad ir kandidatai naudojasi imunitetu“, – žurnalistams sakė advokatas.
A. Žilvinskas šį teismo sprendimą vertino kaip „tam tikrą atsargumą“.
„Įsivaizduokime, kad priimamas kažkoks nuosprendis (...) ir tada paaiškėtų, kad nuosprendis, nepriklausomai nuo to, ar jis pagrįstas, ar ne, jis neteisėtas vien dėl to, kad pažeistas imunitetas“, – sakė advokatas.
„Aš tai vertinu kaip teismo atsargumą ir nenorą kelti chaosą byloje“, – pridūrė A. Žilvinskas.
Jo nuomone, išnagrinėjus bylą birželio 20 dieną, realu, kad teismas iki liepos vidurio priimtų nuosprendį.
„To ir tikimės. Nemanau, kad tas laiko tempimas kam nors naudingas, tuo labiau, kad visuomenei ir nukentėjusiems reikia atsakymų“, – kalbėjo A. Žilvinskas.
P. Gražulis kaltinamas, kad 2022 metų gegužės 26 dieną po Seimo plenarinio posėdžio, kuriame svarstytas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, viešai išsakė teiginius, kurie vertintini kaip žmonių grupės niekinimas dėl jų seksualinės orientacijos.
Tą dieną Seimui po pateikimo pritarus Civilinės sąjungos įstatymo projektui, numatančiam tos pačios lyties asmenų partnerystę, P. Gražulis, išėjęs iš plenarinių posėdžių salės, sutiko kelis LGBTIQ bendruomenės atstovus ir juos iškeikė, išvadino išsigimėliais, platinančiais venerines ligas, siūlė gydytis.
Prokurorų teigimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad P. Gražulis tai darė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad jo pasisakymai yra filmuojami, transliuojami bei skelbiami žiniasklaidoje.
Nukentėjusiais šiame tyrime pripažinti penki asmenys.
65-erių P. Gražulis pernai per apkaltą pašalintas iš Seimo. Apkalta jam suorganizuota dėl balsavimo už kitą Seimo narį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat pernai patvirtino galutinį apkaltinamąjį nuosprendį politiko atžvilgiu vadinamojoje šaldytos produkcijos gamintojos „Judex“ byloje.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
