Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa yra pajėgi suteikti Ukrainai jos prašomų „Patriot“ oro gynybos sistemų.
Ukrainai susiduriant su vis intensyvesnėmis Rusijos oro atakomis, Berlynas prieš kelias dienas pažadėjo nusiųsti papildomą šią tolimojo nuotolio oro gynybos sistemą. Vokietija tą padaryti paragino ir partnerius.
„Mes esame pajėgūs suteikti bent tas septynias „Patriot“ sistemas apie kurias kalba prezidentas Zelenskis“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad užtikrinus Ukrainos oro gynybos poreikius, „karas pasikeistų iš esmės“.
„Deja, šiandien taip nėra“, – sakė prezidentas.
Kyjivas prašo suteikti bent septynias „Patriot“ baterijas, siekdamas apsisaugoti nuo Rusijos išpuolių. Ukraina skaičiuoja, kad vien Europoje yra 100 „Patriot“ baterijų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad šis skaičius nėra tikslus, tačiau išreiškia palaikymą Vokietijos iniciatyvai.
„Jei sąjungininkams tenka rinktis tarp NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimo ir didesnės pagalbos Ukrainai, mano žinia aiški: siųskite daugiau pagalbos Ukrainai“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Aljanso vadovas.
Savo ruožtu ryškiausias kandidatas tapti J. Stoltenbergo įpėdiniu, Nyderlandų premjeras Markas Rutte (Markas Riutė), kad jo šalis, taip pat Danija, Čekija, apsvarstys galimybes prisidėti prie šios Vokietijos iniciatyvos.
Europos lyderiai trečiadienį savo pareiškime taip pat pabrėžė būtinybę Ukrainai suteikti oro gynybos sistemų, kitą reikiama karinę pagalbą.
„Tai yra, sakykime, oro gynybos sistemų koalicija kuriama. Žinoma, kad jos kontūrai kol kas dar sunkiai apibrėžiami“, – teigė G. Nausėda.
„Ukraina stovi po atviru dangumi“, – pridūrė jis.
Jis pakartojo pastaruoju metu Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio išsakomus žodžius, jog Vakarai turi įgyvendinti, o ne tik imtis iniciatyvų remiant Ukrainą.
„Ukrainiečiams reikia ne sprendimų, o įgyvendinimų“, – sakė šalies vadovas.
Kalbėdamas apie galimas naujas sankcijas, G. Nausėda pabrėžė, kad trečiadienį ES lyderių susitikime šį klausimą kėlė vos keli vadovai.
„Manau, kad tai – pakankamai iškalbinga. Matyt, kai kurios valstybės žvalgosi per petį į savo situaciją – teoriškai remia sankcijų plėtrą ir kitą paketą, bet kai reikia prieiti prie praktinių dalykų, tada pradeda vertinti tas sankcijas per savo nacionalinę prizmę“, – teigė jis.
Rusija pastarosiomis savaitėmis beveik be atvangos atakuoja Ukrainos energetinę sistemą, be elektros palikdama daugiau kaip milijoną žmonių.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
