Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto.
„Tai yra ta pati divizija. Galima judėti sunkinimo kryptimi ir galima lygiagrečiai judėti ir įgalintojų – oro gynybos – stiprinimo kryptimi. Aš sakau, kad jei dabar buvo suplanuotas sunkinimas, o po to įgalinimas, tai aš siūlau sinchronizuoti šiuos procesus“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Eiti etapiškai sunkinant, pavyzdžiui, pradedant nuo tankų kuopos ir lygiagrečiai stiprinant įgalintojus, stiprinant oro gynybą, įsigyjant papildomas vidutines ir artimojo nuotolio oro gynybos sistemas“, – dėstė ministras.
L. Kasčiūno teigimu, tokiu būdu ginkluotės įsigijimai vyktų „tuose pačiuose biudžeto rėmuose“, kurie numatyti prašant politikų susitarti dėl didesnio gynybos finansavimo.
Anot ministro, jei būtų pritarta jo pasiūlymams, oro gynybos sistemų įsigijimas, kuris šiuo metu suplanuotas 2034 metais, būtų paankstintas ir prasidėtų šiemet.
„O tankai irgi judėtų savo kryptimi, bet etapiškai. Viena kuopa, vėliau antra kuopa, tada trečia kuopa“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politiko teigimu, tai yra bendras krašto apsaugos sistemos pasiūlymas, tačiau pirmiausia reikia sutarti dėl papildomo finansavimo gynybai.
„Gal sutarsime dėl tokio finansavimo, kad viską būtų galima daryti iš karto“, – sakė ministras.
Vystydama vidutinio nuotolio oro gynybą, Lietuva perka norvegiškas sistemas NASAMS. Trumpojo nuotolio raketų šalis turi įsigijusi iš kelių gamintojų.
Detalius pasiūlymus ir finansavimo poreikį L. Kasčiūnas pateiks per trečiadienį Vyriausybėje vyksiantį trečią parlamentinių partijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimą dėl tvarių papildomų asignavimų krašto apsaugai šaltinių.
Papildomo finansavimo reikia siekiant Lietuvoje sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą ir įvesti visuotinį šaukimą iki 2030 metų
Krašto apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tam papildomai reikėtų papildomai kurį laiką skirti 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Vėliau papildomų asignavimų poreikis mažėtų, tad politikai siekia sutarti dėl tvarių šaltinių maždaug 3 proc. BVP finansavimo, lyginant su apie 2,52 proc. BVP siekiančiu įprastu finansavimu.
Dalis ekspertų ir politikų abejoja, ar steigiamai divizijai išties reikia įsigyti vokiškų tankų „Leopard 2“, nors tokį sprendimą sausio pabaigoje priėmė Valstybės gynimo taryba.
L. Kasčiūno teigimu, peržiūrėti anksčiau pateiktus gynybos prioritetus reikėjo įvertinant karo pamokas Ukrainoje ir Lietuvos poreikius.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
