Brangūs tautiečiai, broliai ir seserys,
2024 metai yra ypatingi ir Lietuvai, ir visai Europai. Šiemet mūsų Tėvynėje vyks net treji labai svarbūs rinkimai. Gegužės 12 d. rinksime Lietuvos Respublikos prezidentą, o kartu vyks ir referendumas dėl galimybės mūsų tautiečiams išsaugoti Lietuvos pilietybę įgijus kitos, mūsų šaliai draugiškos valstybės pilietybę. Birželio 9 d. rinksime mūsų atstovus į Europos parlamentą, o šių metų spalio 13 d. – į Lietuvos Respublikos Seimą. Rinkimai – tai labai svarbi laisvo ir demokratiniais pagrindais tvarkomo krašto gyvenimo dalis, tad labai svarbus yra ir piliečių aktyvus, sąmoningas bei atsakingas dalyvavimas savo valstybės valdyme. Nuo to priklauso laisvo asmens ir demokratinės visuomenės klestėjimas. Dalyvavimas balsavime ir jo rezultatai lemia viso krašto bendrąjį gėrį, parodo mūsų vienybę ir solidarumą, formuoja tautos ateitį.
Kokie žmonės yra verti imtis šios labai atsakingos krašto valdymo tarnystės? Pirmiausia tie, kuriems rūpi visuomenės gėris, jos saugumas, laisvės apsauga. Tai tie, kurie savo darbais gali parodyti rūpestį dėl piliečių reikalų, kurie savo nuostatas remia bendražmogiškomis vertybėmis ir yra drąsūs jas apginti. Tai žmonės, kurie savo proto aštrumu ir mylinčia širdimi pasiruošę tarnauti savo kraštui. Jie turi būti pasirengę dovanoti save dėl bendrojo gėrio.
Kokiomis nuostatomis ir vertybėmis turėtų vadovautis žmogus, vertas piliečių pasitikėjimo jiems atstovauti Lietuvos prezidento poste, Seime ar Europos Parlamente? Demokratija yra grindžiama suvokimu, kad egzistuoja savaime suprantamos tiesos, kuriomis turi vadovautis žmonės ir visuomenė. Tai žmogaus prigimtyje atpažįstami gėriai, kuriuos valdžios institucijos turi saugoti: asmens gyvybės apsauga, jos užsimezgimo lopšys – vyro ir moters sąjunga, šeima ir laisvė gyventi pagal savo įsitikinimus, nepažeidžiant bendrojo gėrio, socialinis teisingumas, reali pagarba žmogaus sąžinės laisvei ir jo orumo apsauga. Visuomenė išsaugo laisvę ir klesti tik tada, kai valdžioje esantys vyrai ir moterys yra pajėgūs atpažinti ir apginti šiuos gėrius.
Krikščionys vadovaujasi nuostata, kad šių prigimtinių gėrių autorius yra žmogaus ir visatos Kūrėjas. Iš čia kyla žmogaus teisės ir pareigos. Jei šios teisės grindžiamos vien valdžios institucija, kyla pavojus, kad dėl įvairių ideologijų jos bus susiaurintos, apribotos ar net atimtos. Tai mums rodo istorinė ir dabartinė pasaulio patirtis. Demokratija neišlieka be objektyvios tiesos sampratos ir ja grindžiamų moralinių vertybių. Krikščioniška pasaulėžiūra visada ieškojo būdų, kaip įtvirtinti pagarbą žmogui, šeimai ir valstybei remdamasi Kūrėjo autoritetu. Bažnyčia žvalgosi žmonių, kurie supranta šią tiesą. Ji tiki, kad asmenys, norintys atstovauti kitiems, vadovausis ne savo interesais, bet išmintimi, suformavusia Vakarų civilizaciją.
Šia išmintimi vadovavosi suvienytos Europos tėvai steigėjai. Jie tikėjo, kad mus sieja kai kas daugiau nei politiniai ir ekonominiai interesai. Mus jungia Kūrėjo įdiegtas ilgėjimasis vienybės, bendrystės, solidarumo ir taikos. Dauguma jų buvo aktyviai praktikuojantys krikščionys, kurie sėmėsi įkvėpimo iš Evangelijos. Šiandien džiaugiamės jų svajonės išsipildymu – Europos Sąjunga. Ji yra laimėjimas prieš buvusį Europos tautų susiskaldymą. Šiandien Europai labai reikia žmonių, pajėgių tęsti šį vienybės projektą.
Brangieji, nuoširdžiai kviečiame Jus visus aktyviai dalyvauti ateinančiuose rinkimuose ir referendume! Išrinkime asmenis, vertus atstovauti mums ir Lietuvoje, ir Europoje. Apsispręskime ir dėl mūsų tautiečių užsienyje, kurie laukia pritarimo, kad būtų išsaugota jų Lietuvos Respublikos pilietybė. Nuo mūsų aktyvumo ir atsakingo pasirinkimo priklausys, kokioje Lietuvoje ir Europoje gyvensime. Kiekvienas mūsų balsas yra labai svarbus. Nelikti abejingiems šiai svarbiai pareigai reiškia mūsų meilę Tėvynei ir laisvos bei nepriklausomos Lietuvos išsaugojimą.
Vilniaus arkivyskupijos nuotr.
