Vyriausybė Seimui antradienį planuoja pateikti trečiąją bausmių peržiūrą – siūloma jas griežtinti už karo nusikaltimus, riaušes, prekybą žmonėmis, išžaginimą.
Teisingumo ministerija tvirtina pakeitimais siekianti proporcingo baudžiamosios atsakomybės taikymo.
Pagal jos rengtą projektą, numatoma griežtinti atsakomybę už genocidą, tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis, priverstinį dingimą, vaikų atskyrimą, neteisėtas disponavimą valstybės paslaptimi ir kitus nusikaltimus.
Siūloma, kad mažiausia bausmė už genocidą būtų nebe penkeri, o dešimt metų. Aukščiausia liktų ta pati – iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
„Genocidas pripažįstamas vienu iš pavojingiausių nusikaltimų visame Baudžiamajame kodekse, tačiau lyginant jo sankciją su kvalifikuotu nužudymu, už kurio įvykdymą numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, galima daryti išvadą, kad pastarasis nusikaltimas pripažįstamas pavojingesniu“, – bausmės griežtinimą aiškino teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Tokios nuostatos nedera tarpusavyje ir nėra teisingos, tad turime užtikrinti proporcingas bausmes už karo nusikaltimus Lietuvoje“, – teigė ji.
Tokią pat atsakomybę siūloma numatyti ir už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis – civilių užpuldinėjimą, žudymą, deportavimą, prievartinį perkėlimą, kankinimą, žaginimą, persekiojimą ir pan.
Anot projekto, už vaikų atskyrimą švelniausia bausmė būtų dveji metai laisvės atėmimo, o griežčiausia liktų tokia pati, kaip dabar. Šiuo metu numatyta, kad už tokį nusikaltimą baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Už neteisėtą valstybės paslapties atskleidimą, įgijimą, perleidimą, laikymą, jeigu nėra šnipinėjimo požymių, siūloma bausti iki ketverių metų laisvės atėmimo vietoj dabartinių trejų.
Projekte numatoma, kad griežčiau turėtų būti baudžiama už sunkų sveikatos sutrikdymą – už tai grėstų mažiausiai treji arba ketveri metai laisvės atėmimo, priklausomai nuo to, kas nukentėjo.
Už ginklo panaudojimą per riaušes siūloma bausti nebe kalėjimu iki šešerių metų, o laisvės atėmimu nuo vienų iki septynerių metų.
Didesnes bausmes norima nustatyti ir žagintojams – pagal nusikaltimo pobūdį, už tai švelniausia bausmė būtų dveji–ketveri metai, didžiausių bausmių nesiūloma keisti.
Griežtinamos bausmės ir už seksualinį prievartavimą, įskaitant nepilnamečius, mažamečius.
Teisingumo ministerijos teigimu, įvertinus smurtinių ir seksualinių nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, siekiama šių nusikaltimų kategorijose sistemiškai atsisakyti piniginės baudos bausmės, nes „tokia piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų ir yra per švelni“.
Už prekybą žmonėmis siūloma pakelti apatinę laisvės atėmimo bausmės ribą nuo dvejų iki trejų metų, už įtraukimą į prostituciją – viršutinę riba nuo trejų iki penkerių metų.
Kai kurias bausmes planuojama švelninti. Pavyzdžiui, pagal projektą, tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teismą ar teisėją dėl jų veiklos nebegrėstų laisvės atėmimas – tik viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
Švelnesnių baudų alternatyvos numatomas ir už dokumentų, antspaudų klastojimą, netikros elektroninės priemonės gaminimą ar klastojimą.
Baudžiamojo kodekso pakeitimus Teisingumo ministerija teigia inicijuojanti remdamasi Baudžiamojo kodekso normų sistemine analize, bausmių vykdymo sistemos statistika bei baudžiamosios teisės mokslininkų įžvalgomis.
Tai – trečias teikiamas Baudžiamojo kodekso pakeitimų paketas. Praėjusių metų balandį Seimas pritarė pirmajam pataisų paketui, o rugsėjį ėmėsi svarstyti antrojo pasiūlymų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
