Augant dirbti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičiui, sugriežtintos administracinės priemonės ir užsieniečių kontrolė – įmones ir užsieniečius tikrina Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kartu su policija, Valstybine darbo inspekcija ir Mokesčių inspekcija.
„Reaguodami į mūsų šalyje didėjantį gyvenančių ir dirbančių užsieniečių skaičių, stipriname užsieniečių teisėto buvimo Lietuvoje kontrolę, imigracijos procedūrų ir užsieniečių įdarbinimo sąlygų pažeidimų prevenciją. Siekdami užtikrinti nacionalinį saugumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, pastaruoju metu ne tik aktyviai taikome įvairias kontrolės priemones, bet ir tobuliname teisinį reglamentavimą, kuris padės ateityje dar efektyviau reguliuoti užsieniečių įdarbinimo ir apsigyvenimo Lietuvoje procedūras“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį atsakingos institucijos patikrino 1464 užsieniečius ir nustatė 26 nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Šie patikrinimai bus tęsiami ir toliau. Patikrinimų metu nustatyta 17 asmenų, kurie viršijo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laiką ir jų atžvilgiu priimti 9 sprendimai dėl grąžinimo į užsienio valstybes, 3 asmenys buvo nubausti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, 1 Ukrainos pilietės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Taip pat patikrinimų metu nustatyti 5 klastoti vairuotojo pažymėjimai.
Migracijos departamentas, vykdydamas patikrinimus, 39 įmonėms uždraudė teikti tarpininkavimo raštus, siekiant įdarbinti užsieniečius Lietuvoje. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. Migracijos departamentas atlieka išankstinę, per išorės paslaugų teikėją teikiamų prašymų, peržiūrą. Peržiūrėti 33 936 prašymai, po peržiūros atmesta 45 proc. prašymų. Dėl piktnaudžiavimų migracijos taisyklėmis šiais metais atsisakyta išduoti, pakeisti laikini leidimai gyventi Lietuvoje arba jie apskritai panaikinti 6112 asmenų.
Šiuo metu Lietuvoje 125 124 užsieniečiai turi galiojančius leidimus gyventi, išduotus darbo, verslo ir kitais teisėtos veiklos pagrindais. Augantis užsieniečių srautas lemia didesnį pažeidimų skaičių ir reikalauja didesnių sąnaudų kontrolei užtikrinti. Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvą darbo pagrindu, kvalifikacija ne visada atitinka darbdavio keliamus kvalifikacijos reikalavimus, todėl darbdaviai neįdarbina arba nutraukia darbo santykius su užsieniečiu. Darbdaviams nutraukus darbo sutartis su užsieniečiais, nesirūpinama jų išvykimu iš Lietuvos Respublikos, o apie prievolę išvykti užsieniečiai informuojami ne visada.
2023 m. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą, o šiais metais šalyje gyvena jau virš 227 tūkst. užsieniečių. Tai yra 8,1 proc. visų Lietuvos gyventojų. Atsižvelgus į stebimas tendencijas, prognozuojama, kad Lietuva artimiausiais metais gali tapti ne tik užsieniečių tranzito valstybe, tačiau ir tikslo valstybe, kurioje užsieniečiai ieškos dar daugiau galimybių likti gyventi ir dirbti.
Primename, kad Vidaus reikalų ministerija parengė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kviečiančioms juos dirbti Lietuvoje.
VRM nuotrauka
