Valstybės saugumo departamentas (VSD) siūlo Baltarusijos piliečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje, leisti vieną kartą per metus grįžti į tėvynę, kitaip jie prarastų leidimą gyventi Lietuvoje.
Tokį siūlymą žvalgybos pareigūnai išsakė trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį, svarstant nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęsimą.
Tuo metu Vilniuje veikiantis Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos biuras kritikuoja Seime svarstomas pataisas.
Pozicijos išsiskyrė
Keturi Seimo nariai konservatoriai siūlo į pratęstą nacionalinių sankcijų įstatymą papildomai įrašyti, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje būtų panaikinamas, jeigu jie daugiau kaip kartą per metų ketvirtį paskutinius 12 mėnesių vyktų į Rusiją ar Baltarusiją.
„Čia tam tikras bandymas tą milijoninį srautą padaryti šiek tiek seklesnį“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė vienas iš pasiūlymo autorių konservatorius Audronius Ažubalis.
Jo duomenimis, pernai gruodį fiksuota, kad laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turintys asmenys 28 tūkst. kartų kirto Lietuvos ir Baltarusijos, Rusijos sieną. Šiemet per tris mėnesius tokių atvejų buvo jau 422 tūkst., o tai reiškia, kad per metus gali susidaryti beveik 1,7 mln. sienos kirtimų.
A. Ažubalis priminė, kad žvalgybos tarnybos ne kartą yra įspėjusios, jog tokios kelionės kelia didelę grėsmę, nes Baltarusijos žvalgybos tarnybos verbuoja vykstančius asmenis, tikrina jų asmens daiktus, telefonus ir pan.
„Mūsų pasiūlymai atliepia realią situaciją, rėmėmės pastarųjų dviejų metų VSD ir Antrojo departamento grėsmių vertinimu“, – pabrėžė Seimo narys.
Jis sutiko su socialdemokratės Dovilės Šakalienės pastaba, jog reikia nustatyti profesijas, kurioms būtų daromos išimtys dėl kelionių ribojimo, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojai.
NSGK posėdyje dalyvavę VSD pareigūnai teigė, kad vykimą per sieną reikėtų dar labiau apriboti.
„Mūsų nuomone, net ir vienas tokio asmens vykimas per Lietuvos ir Baltarusijos sieną kelia kontržvalgybines grėsmes“, – teigė pareigūnas.
Anot VSD pareigūnų, taip pat turėtų būti naikinami ne tik laikinieji leidimai gyventi Lietuvoje, bet ir nuolatiniai.
Pasiūlymą dėl kelionių ribojimo kritikavo Ekonomikos ir inovacijų bei Užsienio reikalų ministerijų atstovai.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis tvirtino, kad leidimus gyventi Lietuvoje turintys Baltarusių investuotojai yra priversti grįžti į tėvynę atsinaujinti užsieniečių pasų.
Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas sakė nesuprantąs, kaip reikėtų įgyvendinti tokią nuostatą.
„O jei vyksta per Latviją, Lenkiją, kaip mes kontroliuosime? Nesuprantu, kaip ši norma bus taikoma“, – teigė jis.
NSGK nariai trečiadienį nepriėmė sprendimo, kaip reikėtų griežtinti keliones per Lietuvos ir Baltarusijos, Rusijos valstybių sienas. Nutarta iki penktadienio padaryti pertrauką ir rasti kompromisinį sprendimą.
Kelionės – ne užgaida, o būtinybė
Tuo metu S. Cichanouskajos biuras teigia, kad kelionių ribojimas gresiant netekti leidimo gyventi – nepagrįsta bausmė paprastiems baltarusiams.
Anot biuro pranešimo, dėl „Ryanair“ lėktuvo užgrobimo, migracijos krizės, režimo bendrininkavimas kare prieš Ukrainą ir kitų keliamų grėsmių kalti ne paprastai baltarusiai, o autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir jo režimas.
„Galimybė keliauti į tėvynę dažnai yra ne užgaida, o būtinybė – daugelis ten turi giminių ir draugų, kuriems reikia pagalbos. Be to, atvykusieji iš Lietuvos į Baltarusiją atneša tiesą apie Europą, kuri padeda atremti „rusiškojo pasaulio“ propagandą“, – teigiama antradienio vakarą išplatintame pranešime spaudai.
Papildomas patikrinimas
Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje.
Be jau galiojančių ribojimų gauti vizą, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyti turtą ir pan., siūloma pasienyje papildomai tikrinti Baltarusijos piliečius dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir spręsti dėl tolesnio išsamaus patikrinimo.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad šiuo metu toks Rusijos ir Baltarusijos piliečių patikrinimas pasienyje jau atliekamas.
„Nustatyti tam tikri rizikos profiliai, jeigu pirminio patikrinimo metu nustatomas vienas ar keli indikatoriai, atliekamas patikrinimas antroje eilėje ir tuo metu taikomas VSAT vado patvirtintas algoritmas dėl patikrinimo tam tikrų asmenų atžvilgiu“, – sakė jis.
A. Ažubalio teigimu, Vyriausybės siūlomi sugriežtinimai reikšmingo efekto neduos.
„Antros linijos patikrinimas niekuo nepadės, tik norima parodyti, kad kas nors daroma“, – sakė jis.
Nauji ribojimai
NSGK trečiadienį pritarė kitiems A. Ažubalio ir kolegų pasiūlymams.
Pritarta, kad į nacionalinių sankcijų įstatymą reikėtų įrašyti nuostatą, jog turi būti stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Taip pat pritarta siūlymui, jog leidimai laikinai gyventi Lietuvoje turėtų būti panaikinti tiems rusams ir baltarusiams, kurie viešai pritarė pripažintam agresijos nusikaltimui, kurie tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.
VSD pareigūnai atkreipė dėmesį, kad pastarąją normą įgyvendinti neįmanoma.
„Daryti 60 tūkst. baltarusių ir keliolikos tūkstančių Rusijos piliečių monitoringą net padvigubinus pajėgas departamentas turbūt neturėtų nei fizinių, nei techninių galimybių“, – teigė posėdyje dalyvavęs žvalgybos pareigūnas.
„Iš praktinės pusės galiu labai paprastai pasakyti: bėgsime paskui spaudą, nes fiziškai visus asmenis, kuriems išduoti leidimai, monitorinti visą jų viešoje erdvėje esančios informacijos, nežinau, ar yra Lietuvoje kokias nors institucija, kuri būtų pajėgi tą darbą atlikti“, – kalbėjo jis.
Pernai priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas baigs galioti gegužės 2 dieną. Siekiama jo galiojimą pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
