Krašto apsaugos ministerija (KAM) Vyriausybei pateikė Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą, kuriuo siekiama numatyti šalies gynybos pramonės vystymosi kryptis, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas šiai sričiai.
„Žingsnis po žingsnio Lietuva gali padidinti savo galimybes gaminti būtiniausią karinę įrangą šalies viduje. Tai ne tik būdas skatinti savo gamintojus, bet ir galimybė sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų, užsitikrinti saugesnę ir savarankiškesnę gynybos infrastruktūrą“, – penktadienį išplatintame pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Įstatymu siūloma, kad Vyriausybė patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, ir, pasak ministerijos, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.
Anot KAM, naujasis įstatymas įtvirtina ir pramoninį bendradarbiavimą – sudaro galimybę Lietuvos gamintojams įsitraukti į krašto apsaugos sistemos institucijų vykdomus prioritetinius karinės įrangos ir ginkluotės įsigijimus.
Numatoma, kad taikant pramoninį bendradarbiavimą dalį užsienio karinės įrangos tiekėjų ar gamintojų sutartinių įsipareigojimų privalės vykdyti Lietuvoje gynybos ir saugumo pramonės srityje veikiančios įmonės.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios, anot ministerijos, didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
„Siūlomas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas aiškiai nurodo, kad jo tikslas yra užtikrinti nacionalinį saugumą, didinti Lietuvos gynybos pramonės konkurencingumą tarptautinėje arenoje. Jį bus siekiama įgyvendinti išnaudojant esamą bei būsimą mokslo ir verslo potencialą. Tai išties ambicingas žingsnis į priekį, kuris galėtų suteikti Lietuvai naujas galimybes tarptautinėse gynybos tiekimo grandinėse“, – teigė ministras.
Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu teikiami ir Viešųjų pirkimų bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti lankstesnes sąlygas įsigyti karinę įrangą ir ginkluotę, taip pat siūloma padaryti išimtis įsigyjant įrangą iš draudžiamų valstybių, jei ši įranga skirta moksliniams tyrimams, eksperimentams arba teikti užsienio valstybėms.
„Tai leistų nepažeidžiant nacionalinio saugumo interesų, skatinti gynybai reikalingų technologijų kūrimą Lietuvoje ir užtikrinti svarbiausios įrangos tiekimą Ukrainos kariuomenei“, – rašoma KAM pranešime.
Šiems projektams dar turės pritarti ministrų kabinetas ir Seimas. Tikimasi, kad šis naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
