Finansų ministerija siūlo gerokai sugriežtinti azartinių lošimų verslą – ji parengė įstatymo pataisas, įpareigojančias lošimų bendroves stebėti nuo lošimų priklausančius ar dideles sumas pralošiančius žmones.
Finansų rinkų politikos departamento vyresniosios patarėjos Vilijos Petronienės teigimu, siūloma, kad lošimų organizatoriai privalėtų taikyti atsakingo lošimo priemones, taip pat sugriežtinti priemones, kurios atgrasytų įmones nuo pažeidimų. Be to, ketinama išplėsti lošimų rinkos priežiūros įgaliojimus.
„Artimiausiu metu, labai artimu metu – šią ar kitą savaitę – pateiksime institucijoms juos (Azartinių lošimų įstatymo pakeitimus – BNS) derinti“, – Seimo Antikorupcijos komisijoje trečiadienį teigė V. Petronienė.
„Bus reikšmingų pakeitimų, kurie sustiprins šią (lošimų – BNS) sritį“, – pridūrė ji.
Komisija trečiadienį svarsto Šarūno Stepukonio iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įmonių pasisavintų ir praloštų lėšų aplinkybes: su įvairių valstybinių institucijų atstovai aiškinamasi rinkos priežiūros ir teisinio reglamentavimo trūkumus.
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys teigė, kad įstatymo pataisos panaikins įsisenėjusias problemas.
„Neužilgo matysite projektą, ką, mūsų nuomone, būtų galima tobulinti, nelaukiant tyrimo (vidinio tyrimo dėl Š. Stepukonio ir lošimų bendrovės „Olympic“ veiksmų – BNS) pabaigos. Problemos yra neblogai ir seniai žinomos, o dabar yra tam tikra ir auksinė proga grįžti ir jas įteisinti“, – posėdyje sakė V. Daukšys.
Anot jo, lošimų organizatoriai turėjo visas priemones užkardyti milijonų vertės Š. Stepukonio lošimus, įmonėms pateiktos rekomendacijos, tačiau kol tai neprivaloma, jos jų nepaiso.
„Noriu pabrėžti, jei žiūrėtume Stepukonio bylos atveju, lošimų sektorius turėjo pakankamai įrankių, kad galėtų užkardyti tokius lošimus, tik tiek įrankiai nėra imperatyviai įdėti į įstatymą ir, deja, lošimų organizatoriai, kol nėra imperatyvo, tų rekomendacijų nesilaiko“, – sakė tarnybos vadovas.
Pakeitimai, kai jiems pritars Vyriausybė, bus teikiami Seimui pavasario sesijoje.
V. Petronienė taip pat pabrėžė, kad Lošimų priežiūros tarnyba yra nustačiusi Atsakingo lošimo gaires, bet lošimo įmonės jų nepaisė.
„Dabar lošimo organizatoriams yra nustatytos tam tikros priemonės, susijusios su probleminių lošimų prevencija. Tačiau tų priemonių naudojimas priklauso nuo lošėjo valios ar jis pasinaudoja, ar ne. Pastebėti probleminį lošėją turi lošimų organizatorius ir taikyti jam prevencines priemones remiantis gairėmis“, – kalbėjo ministerijos atstovė.
Lošimų priežiūros tarnyba pirmąsias atsakingo lošimo gaires yra išleidusi 2021 metais, pernai jas tobulino. Jomis, anot tarnybos, turi vadovautis lošimų organizatoriai pastebėjus probleminį lošimą, tačiau jos yra tik rekomendacinio pobūdžio.
Dabar gairės numato tam tikras priemones, kurių gali imtis lošimų organizatoriai, siekdami užkardyti galimai probleminį lošimą, pavyzdžiui, pasiūlyti sustoti, atsitraukti, padaryti pertrauką nuo lošimo, nukreipti į pagalbos centrus, suteikti Lošimų priežiūros tarnybos kontaktus, su kuria susisiekus galima pateikti prašymą neleisti lošti Lietuvoje.
Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba BNS anksčiau yra sakęs, kad probleminių lošimų prevenciją sugriežtinti bandyta nuo 2021 metų, bet to padaryti nepavyko – priimti pataisas trukdė lošimų organizatoriai ir lobistai.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
