Lietuva ir Lenkija dirbs išvien, stiprindamos NATO rytinį flangą, sako Lenkijoje kartu su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) Lenkijos nacionalines pratybas „Dragon 2024“ stebintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Lietuva ir Lenkija vienodai supranta saugumo grėsmes. Ir toliau dirbsime išvien stiprindami mūsų šalių ir viso NATO rytinio flango saugumą“ , – Lenkijoje kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Rusija išliks pagrindine ir ilgalaike karine grėsme visam Aljansui, todėl glaudus ir solidarus bendradarbiavimas su Lenkija saugumo ir gynybos srityje Lietuvai yra strateginės svarbos prioritetas, sakoma Prezidentūros pranešime.
Pasak šalies vadovo, Lenkija tiesiogiai įsitraukia į Baltijos regiono saugumo stiprinimą, aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse, dalyvauja bendrose karinėse pratybose.
„Esu tikras, kad ir toliau stiprinsime partnerystę, įgyvendinant iniciatyvas saugumo srityje, taip pat bendrai vystant gynybos pramonę“, – teigė prezidentas.
Šios pratybos – viena iš sudėtinių didžiausių šių metų NATO pratybų „Steadfast Defender 2024“ dalių. Drauge su Lenkijos vadovu prezidentas stebėjo sąjungininkų pajėgų Vyslos upės kirtimo jungtinę operaciją.
Pratybų „Dragon 2024“ tikslas – patikrinti sąjungininkų gebėjimus vykdyti atgrasymo ir gynybos užduotis, atremiant potencialaus priešo agresiją prieš NATO šalis ir vykdant kovinius veiksmus, kurie apjungia sausumos, oro ir jūrų komponentus.
Lietuvos kariuomenės teigimu, pagrindinė šių pratybų operacija – NATO ypač greitojo reagavimo pajėgų perdislokavimas ateinant į paramą Aljanso narei agresijos atveju ir įvertinant karinio mobilumo poreikius bei iššūkius kertant valstybių sienas.
Pratyboms pasibaigus, jose dalyvavęs Vokietijos padidinto budrumo brigados batalionas nuo kovo 7 dienos tęs mokymus Lietuvos teritorijoje.
Minėtos pratybos vyks Lietuvoje diskutuojant, ar Lenkija dėl savo įstatymų galėtų ginti Lietuvą ją užpuolus. Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pareiškė, kad šioje šalyje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
Reaguodamas į tai, G. Nausėda teigė, kad bendros Lenkijos ir Lietuvos pratybos skirtos tam, jog šalys veiktų drauge.
Tuo metu Vilniuje pirmadienį viešėdamas šios šalies premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad abiejų valstybių solidarumas yra nekvestionuojamas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.