Lietuvos kariuomenės analitikai pernai išorinėje priešiškoje informacinėje erdvėje fiksavo 3520 unikalių priešiškos informacinės veiklos atvejų, išaugo išorės įtakos pagrindu prasidėjusios diskusijos ir vidinėje Lietuvos erdvėje, antradienį pranešė kariuomenė.
Anot pranešimo, priešiška informacine veikla buvo siekiama daryti įtaką Lietuvos, Vakarų ir vidinėms Rusijos bei Baltarusijos auditorijoms, bandyta paveikti Lietuvos piliečių valią gintis, mažinti pasitikėjimą NATO bei menkinti paramą Ukrainai.
„Informacinis karas vyksta, šiemet pastebimai išaugo išorės įtakotos diskusijos ir vidinėje Lietuvos erdvėje. Susirūpinimą kelia augantis visuomenės nerimas dėl galimo karo, dėl skleidžiamo nepasitikėjimo NATO, dėl mūšio lauke silpstančių Lietuvai priešiškų valstybių galios įvaizdžio stiprinimo“, – sako kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius komandoras Giedrius Valintėlis.
Anot G. Valintėlio, dėl priešiškos propagandos poveikio galima visuomenės grupių poliarizacija ar net susiskaldymas.
Daugiausiai atakų per NATO susitikimą
Analitikų duomenimis, dažniausiai Rusijos kanalai agresyviai reaguoja savo informacinėje erdvėje į įvykius pasaulyje, neatitinkančius jų propagandos naratyvų, didelio dėmesio sulaukia užsienio vadovų vizitai netoli Rusijos sienų, su saugumu ir gynyba susiję didelio matomumo renginiai, karinės pratybos užsienio šalyse.
Pasak pranešimo, didelis informacinių incidentų skaičius buvo fiksuotas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) vizito Varšuvoje ir Kyjive metu pernai vasarį, NATO Viršūnių susitikimo metu Vilniuje pernai liepą, Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ministrų susitikimo lapkritį metu.
Kariuomenės informacinės aplinkos analitikų vertinimu, NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje buvo įvykis, kurio metu fiksuotas didžiausias informacinis spaudimas. Jam priešiška informacinė erdvė buvo intensyviai ruošiama dar iš anksto, o diena prieš bei antroji susitikimo diena pasižymėjo aukščiausiu incidentų skaičiumi per visus 2023 metus, kai informacinis spaudimas išaugo 3–4 kartus palyginus su vidutiniu atvejų skaičiumi per dieną.
Skleidžiamos priešiškos informacijos srautas pernai išsiskyrė kaltinimais Lietuvai bei NATO, kurios buvo kaltinamos Rusijos ir Baltarusijos provokavimu, taip pat siekiu pulti šias valstybes. Nusitaikyta buvo ir į NATO bei Lietuvos kariuomenės karinius pajėgumus, Vakarų ekonominę ir karinę paramą Ukrainai.
„Nors Rusijos kanalai yra apriboti ir jų priešiška informacinė veikla susiduria su sunkumais, ypač, mūsų visuomenėje, tačiau jų žinutės ir naratyvai neretai plinta per skirtingų mūsų visuomenės sluoksnių atstovus arba šalies žiniasklaidą. Pernai esame turėję situacijų kuomet Kremliaus naratyvai buvo platinti mūsų pačių kanalais, todėl kartais tenka vėl stabtelėti ir įsivertinti, ar viskas padaryta, kad tai nesikartotų“, – sako G. Valintėlis.
Lietuvos kariuomenė, jos modernizavimas, infrastruktūros gerinimo ir vystymo projektai sulaukė priešiškų informacinių operacijų dėmesio. Pasak kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikų, fiksuoti bandymai formuoti Lietuvos auditorijos nuomonę, kad Lietuvos kariuomenė yra nepajėgi apginti valstybę, o jos finansavimo didinimas situacijos nepagerins.
Jie pastebi, kad Kremliaus vidinei auditorijai taikytos manipuliatyvios žinutės pasiekdavo ir Lietuvos auditoriją. Skleista priešiška propaganda siekta supriešinti Lietuvos gynybos finansavimą su socialinės apsaugos bei švietimo klausimais.
Meluota apie Lietuvos karių siuntimą į frontą
Kariuomenės informacinės aplinkos analitikai identifikavo, kad pernai balandį prasidėjo ir iki liepos pabaigos tęsėsi informacinė operacija prieš Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio brigadą – LITPOLUKRBRIG.
Šis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendras karinis mokomasis vienetas buvo įsteigtas 2014 metų rugsėjo 19 dieną Varšuvoje.
Pasak pranešimo, skleista dezinformacija apie potencialų brigados įsitraukimą į karą Ukrainoje po taikos palaikymo misijos priedanga, melagingai teigta, kad Lietuvoje pradėtas karių verbavimas. Rašyta, jog svarstomos dvi Lenkijos ir Lietuvos kontingento įžengimo į Vakarų Ukrainą datos: pirmoji – liepos pabaigoje, iškart po NATO viršūnių susitikimo, o antroji – rudens pradžioje.
Taip pat LITPOLUKRBRIG minėta ir galimų teroristinių išpuolių Baltarusijoje kontekste. Buvusio NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fogo Rasmuseno) pasakymas, jog kai kurios NATO šalys gali dislokuoti savo karius Ukrainoje, priešiškų kanalų buvo manipuliatyviai siejamas su LITPOLUKRBRIG siuntimu į karo zoną.
anot analitikų, LITPOLUKRBRIG tema buvo manipuliuota siekiant pateisinti Rusijos taktinio branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje ir diskredituoti NATO Viršūnių susitikimą. Taip pat siekta diskredituoti ir pačią brigadą, vaizduoti ją kaip NATO žaisliuką ar trampliną Lietuvai įsitraukti į karą.
Kariuomenės analitikų teigimu, melagienomis apie Lietuvos karių siuntimą į frontą taip pat siekta sukelti sąmyšį, baimę Lietuvos kariuomenės viduje ir tarp būsimų karių, bet priešiškų jėgų pastangos daryti įtaką Lietuvos gyventojams nepasiteisino, nes šalies informacinėje erdvėje melagienos neišplito.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
