Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė siūlymui 2024 metams nekeisti prenumeruojamų leidinių pristatymo įkainių, o kasmet juos tvirtinti iki liepos, o ne metų pabaigoje, ir ilgesniam laikui, kad leidėjai galėtų aiškiau planuoti veiklą.
„Palikti galioti 2023 metų prenumeratos tarifus ir leisti pristatyti leidinius į rajonų pašto skyrius. (...) Išleisti tvarką, kad kiekvienais metais kitų metų periodinių leidinių pristatymo tarifai būtų patvirtinti iki einamųjų metų pirmo pusmečio pabaigos“, – teigė komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Parlamentarai tikisi, kad taip bus išspręsta kasmet besikartojanti problema, kai tarifai keičiami metų pabaigoje, kai prenumeratos platinimas jau prasidėjęs.
„Mes ne pirmą kartą svarstome – kaip metų pabaiga, taip su tais įkainiais, tai čia turėtų būti kažkokia aiški metodika, kad mes negrįžtume (...) Vistiek, prenumerata jau pradėta, vyksta ir šiuo momentu ne laikas svarstyti“, – sakė K. Starkevičius.
„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas sakė, kad įkainių keitimas metų pabaigoje griauna leidėjų verslo modelį.
„Prenumeratos prekyba yra prasidėjusi, leidiniai iš esmės yra susiplanavę galimas pajamas ir verslo metodiką, kurią jie naudoja (...). Šiek tiek piktina toks požiūris, mes turėtume žiūrėti atsakingiau į šį klausimą. Priimkime sprendimą, kad tai pasibaigtų ir kasmet nereikėtų mums prie šio klausimo grįžti“, – posėdyje trečiadienį teigė V. Fiodorovas.
Konservatorius Audrius Vyšniauskas teigė, kad prenumeratos pristatymo tarifus būtų galima planuoti penkeriems metams.
„Ta problema pakankamai ryški, (...) ji ne naujiena. (...) Reikėtų, kad Lietuvos paštas ieškotų sisteminių sprendimų, bet tokių sprendimų, kurie iš esmės būtų žinomi truputį į priekį (...) Dabar padarome pertrauką, nes tikrai yra sudėtinga, bet kitų metų viduryje pasitvirtinti įkainius su kokių penkių metų planu“, – sakė A. Vyšniauskas.
Lietuvos pašto vadovas Rolandas Zukas sako, jog prenumeratos pristatymo kaimuose ir mažuose miestuose tarifai metų pabaigoje nustatomi, nes rudenį nustatomos subsidijos, pagal kurias leidėjai gali planuoti veiklą.
„Tik nustačius subsidijos dydį rudenį metų pabaigoje priimant šiuos sprendimus yra paskaičiuojama likusi dalis, kuri turi būti paimama iš leidėjų. Tai čia yra normalus ciklas, jis vyksta kiekvienais metais, taip pat ir prie jo leidėjai gali taikyti savo verslo modelius, tai nėra joks netikėtumas“, – komiteto posėdyje sakė R. Zukas.
Lietuvos paštas nustato tik prenumeratos pristatymo kainas didmiesčiuose, šie tarifai paskelbti vasarą, tuo metu kainas už pristatymą kaimuose ir mažuose, iki 50 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose, nustato Vyriausybė.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė kartojo, kad šiuos tarifus kitais metais vidutiniškai numatoma didinti 20 procentų.
„Yra nutarimo projekte lentelė su aiškiais centukais ir tie centukai vidutiniškai keliami 20 procentų. Tai jokiu būdu nereiškia, kad atskiro leidinio, kur skiriasi jo svoris ir kiti niuansai kiekvieno leidinio, kurių yra virš keturių šimtų, kad jų kainos svyruoja, mes negalime žiūrėti į kiekvieną leidinį“, – komiteto posėdyje sakė A. Vaiciukevičiūtė.
Tos teigimu, tai simbolinis paslaugos brangimas: „Tai yra labai labai simbolinis pakėlimas prie visos ekonominės situacijos, kurią šiuo metu turime“.
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotojas Alvydas Balčiūnas sako, kad tarifai kitais metais didėja ne 20 proc., o nuo 34 iki 50 procentų.
„Vakar buvo tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame buvo pasakyta, kad įkainiai didės vidutiniškai 20 procentų. Po susirinkimo mes gavome nutarimo projektą, išanalizavome ir pamatėme, kad ten didėja įkainiai 34–50 procentų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė A. Balčiūnas.
Asociacijos „Nacionalinė spauda“ vadovas Kęstutis Bulka teigė, kad ne tik tarifų didinimas, o ir jų keitimo laikas yra didžiausia problema: „Pagrindinė bėda – įkainių dydis, bet tas laikas, kada jie derinami ir kada mes diskutuojame apie jų dydį, yra visai netinkamas, čia yra esmė“.
Šiuo metu leidinio platinimas kaimuose per logistikos centrą siekia 4 centus, per skirstymo centrą – 3 centus, mažuose miestuose – atitinkamai 45 ir 37 centus, o tarifas už leidinio svorį (100 gramų) – 37–45 centus.
Lietuvos pašto interneto svetainėje skelbiama, kad nuo 2024 metų fiksuota kaina už vieno leidinio pristatymą didmiesčiuose nesikeis ir sieks 0,5 euro (be PVM), pašto logistikos centre priimamo leidinio pristatymas pigs iki 0,28 euro (šiemet – 0,3 euro), o kai priimamas skirstymo centre – brangs iki 0,36 euro (0,28 euro).
Už prenumeratos pristatymo ne didžiuosiuose miestuose valstybė Lietuvos paštui moka subsidiją – remiantis Susisiekimo ministerijos rugpjūtį skelbtais preliminariais skaičiavimais, periodinių leidinių pristatymo ir universaliosios pašto paslaugos nuostoliams kompensuoti 2024 metais papildomai reikėtų 2,46 mln. eurų. Ministerija prognozuoja, kad vien šios paslaugos nuostolis kitąmet gali siekti apie 10,32 mln. eurų, kai abiejų paslaugų kompensacijoms 2024-2025 metais dabar numatyta po 7,86 mln. eurų.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
