Nuo šio šildymo sezono savivaldybėms vėl vertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turtą, sumažėjo paraiškų kompensacijoms, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė. Pasak jos, taip parama labiau pasieks tuos, kam jos labiausiai reikia.
Vilniuje šiais metais nuo rugsėjo iki spalio 22 dienos kompensacijų prašė 28,8 tūkst. gyventojų – 19 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune 9,2 tūkst. – 26 proc. mažiau, o Klaipėdoje 3 tūkst. – 36 proc. mažiau.
„Jeigu yra pamažėję paraiškų ir prašančių sumažėję, tai rodo, kad žmonės taip visiškai nepatiria skurdo ir jie turi tam tikras pajamas ir todėl tokios pašalpos neprašo“, – BNS sakė R. Žakaitienė.
„Siūlymas Seimui pakeisti įstatymą ir vėl reikalauti turto deklaravimo atėjo iš pačių savivaldybių. Ten gyvenantys žmonės ir seniūnai, ir bendruomenių atstovai, ir seniūnaičiai nemažai pranešinėjo, kad tas žmogus tikrai turi pajamas, jam ta socialinė pašalpa piniginė yra perteklinė“, – pasakojo ji.
Anot LSA direktorės, anksčiau buvo pastebima piktnaudžiavimų teikiant tokią paramą.
„Kai nereikėjo tos deklaracijos, tai būta ir tokių nelabai gražių atvejų, kai turėjo tikrai ne vieną, o keletą nekilnojamojo turto objektų, ir įvairiuose miestuose, ir kurortuose, ir kai kas jų buvo ir nuomojamas, galėjo būti ir šešėlinių pajamų“, – pasakojo R. Žakaitienė.
Alytaus meras Nerijus Cesiulis praėjusią savaitę teigė, kad besikreipiančių žmonių dėl šildymo kompensacijų sumažėjo maždaug trečdaliu, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai paramos prašo tie, kurie turi pakankamai pajamų.
„Matome, kad nekilnojamojo turto vertė neatitinka to, kas yra realiai. Nes matome, kad butas Alytuje iki 30 tūkst. (eurų vertės – BNS) maždaug, nors skelbimuose yra buto vertė apie 70 tūkst. Centre namo vertė, čia neseniai vertino, – 13 tūkst. eurų. Mes suprantame, kad čia jau su nekilnojamojo turto duomenimis kažkas yra negerai“, – LRT radijui penktadienį sakė Alytaus meras.
„Mes jau prieš metus pamatėme, kad žmonės su rubinais ausyse, turėdami milijoninius turtus ir tą deklaruodami, nes tie žmonės ėjo į rinkimus, ateina prašyti kompensacijų“, – pridūrė jis.
R. Žakaitienės teigimu, itin svarbu, kad socialinė parama pasiektų tuos, kuriems jos iš tiesų reikia.
„Ta socialinė piniginė parama, ji tikrai turi pasiekti tuos, kuriems labiausiai reikia, tiems, kurie tikrai patiria skurdą, neturi jokių kitų galimybių gauti pajamų. Jiems tikrai turėtų būti skiriama ir jiems bus skiriama, bet jeigu yra žmogus, kuris turi kažkokį tai nekilnojamąjį turtą, bet vis vien turi labai dideles problemas finansines ir jam ta socialinė parama yra labai reikalinga, tai savivaldybės gali ir individualiai spręsti ir skirti paramą tam žmogui“, – sakė ji.
Rugsėjį Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis vėl vertinamas socialinių išmokų gavėjų turtas. Tvarka, kai jis nevertinamas, galiojo trejus metus ir turėjo baigtis 2024 metų balandžio pabaigoje.
Pataisos, be kita ko, numato, kad kreipiantis dėl socialinės paramos pirmą kartą arba praėjus dvejiems metams nuo jos gavimo, jeigu asmens ar šeimos turto vertė viršija normatyvą, tris mėnesius į tai nebus atsižvelgiama ir parama bus skiriama.
Pataisas teikusios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teigė, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir žmonės, kurie turi daug nekilnojamojo turto.
Budas.lt nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
