Seimas ketvirtadienį nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui.
Už tai balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 17, 11 parlamentarų susilaikė. Sprendimas priimtas daugiausia valdančiųjų ir dalies opozicinių socialdemokratų, demokratų balsais.
Teismo prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Šio kreipimosi iniciatorė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad jau dešimt metų Stambulo konvencija pasirašyta, bet nėra ratifikuota, nors argumentai prieš – vis tie patys, tos pačios baimės išsakomos.
„Išplaunamas jos pagrindinis tikslas, tai yra kova su smurtu prieš moteris ir mergaites. Mano manymu, kreipimasis į KT yra racionalus žingsnis siekiant išsklaidyti abejones ir baimes kreiptis į tokį arbitrą, kuris galėtų atsakyti į klausimus“, – sakė ji.
Parlamento vadovės teigimu, kiekvienąkart Seimui svarstant šį klausimą, sulaukiama laiškų su raginimais gerbti Konstituciją ir nepriimti sprendimų, kurie jai prieštarauja.
„Manau, labai svarbu, kad į šiuos klausimus būtų vieną kartą atsakyta“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu opozicijos atstovai kaltino valdančiuosius, kad šiuo kreipimusi KT bus įveltas į politinius debatus rinkimų kampanijos metu.
„Matyt, pirmą kartą per 30 metų Konstitucinį Teismą pasieks kreipimasis, kai besikreipiantys asmenys yra įsitikinę, kad nėra prieštaravimo Konstitucijai, bet vis tiek kreipiasi, nes turi politinių, pragmatinių, rinkiminių ar kitokių motyvų“, – sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė teigė, kad reikia pagaliau nustoti tik kalbėti apie kovą su smurtu artimoje aplinkoje, bet pradėti veikti.
„Kol jūs šiandien trypčiojate vietoje, kol pezat nesąmones iš savo mikrofonų kasdien kenčia žmonės“, – teigė ji.
„Aš žinau, ką reiškia būti toje šeimoje, kurioje yra smurtas, ir žinau, ką reiškia matyti ekranuose jus, kalbančius apie tai, kad smurtas neegzistuoja, viską jau esame padarę, visus apgynę ir laukti šitų sprendimų ir nesulaukti jų dešimtmečiais. Žinau, ką reiškia žinoti, kad valstybė tavęs negina“, – kalbėjo parlamentarė.
„Turime padaryti viską, kad šiandien ta pezalų diskusija baigtųsi“, – pridūrė ji.
Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad šiuo metu yra pakankamai teisės aktų apsaugoti šeimą nuo smurto.
Liberalas Eugenijus Gentvilas priminė, jog Stambulo konvencijos kritikai anksčiau tvirtino, kad ji gali prieštarauti Konstitucijai, todėl stebėjosi, jog dabar priešinamasi kreipimuisi.
„Patys sakėte: gali prieštarauti Konstitucijai, mes ir inicijuojame kreipimąsi ne į psichologus ar psichiatrus, o į Konstitucinį Teismą“, – teigė jis.
KT prašoma išaiškinti, ar Lietuvos Konstitucijai neprieštarauja konvencijoje vartojamos tokios sąvokos kaip „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“, „nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
