Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus tai vadina tik Vyriausybės siūlomo modelio patikslinimu.
Jo teigimu, būstas turėtų būti apmokestinamas pagal jo vertę, o ne atskirų miestų ar rajonų rodiklius.
„Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad tas pats nekilnojamo turto mokestis nebūtų apmokestinamas pagal savivaldybes, bet kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamas turtas, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas tas vertikalus ir horizontalus teisingumas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
„Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, jeigu gerai suprantu, labiau pateikė jau Finansų ministerijos siūlomo mokesčio sąrangoje tam tikrus patikslinimus – juos, be jokios abejonės, mes pasižiūrėsime, įvertinsime“, – pridūrė jis.
M. Lingė įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų kiek keičiamas Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktas NT mokesčio modelis, o savivaldybės būtų įgalintos susimodeliuoti mokestį pagal savo prioritetus.
Kartu jis siūlo įteisinti vienas plačias tiek komercinio, tiek gyvenamojo NT mokesčio tarifų „žirkles“ – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.
Tuo metu Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento.
LB jau anksčiau yra sukritikavęs Vyriausybės siūlomą naują NT apmokestinimą, esą jis neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų.
„Gali nutikti taip, kad nepaisant tarifų ar kas juos nustato, kad Akmenėje (...) nekilnojamo turto vertė yra mažesnė negu kito asmens turimas turtas Vilniuje, bet Akmenėje jis sumokėtų didesnį mokestį nei Vilniuje. Ir, mūsų galva, yra socialinis neteisingumas“, – antradienį sakė G. Šimkus.
Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.
G. Šimkus įsitikinęs, jog toks modelis yra tinkamas, užtektų tik jį patobulinti.
„Lietuvos banko siūlymas buvo iš tikrųjų pragmatiškas. Mes turime štai šitą nekilnojamo turto sąrangą, o tai ką reikėtų sukalibruoti – parametrus pritaikyti taip, kad jis veiktų kaip nekomercinio nekilnojamo turto mokestis“, – sakė G. Šimkus.
„Man atrodo, amerikiečiai turi neblogą posakį – don't fix what's not broken – netaisyk to, kas nesulauyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime“, – kalbėjo LB vadovas.
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
