Seime registruotos pataisos, kurios leistų teismo sprendimu išregistruoti ar likviduoti religinę bendruomenę ar bendriją, jei tai būtina dėl saugumo, viešosios tvarkos ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos plačiau reglamentuoja religinių bendruomenių registravimą, reorganizavimą bei likvidavimą, numatant galimybę tai padaryti teismo sprendimu. Pataisas registravo darbo grupės atstovai konservatorius Arūnas Valinskas, Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius bei „valstiečių“ frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pagal pataisas, tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos teismo sprendimu gali būti išbrauktos iš Juridinių asmenų registro, o kitos religinės bendruomenės – likviduotos, jeigu jų veikla pažeidžia žmogaus teises ir laisves arba viešąją tvarką, ir jos likvidavimas ar išbraukimas iš registro yra būtinas visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ir dorovei ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti demokratinėje visuomenėje.
Dar vienas pagrindas priimti tokį sprendimą būtų, jei religinės bendruomenės ar bendrijos pagrindinė veikla neatitinka jos įstatuose ar juos atitinkančiuose dokumentuose (kanonuose, statutuose ar kitose normose) nurodytų veiklos tikslų.
Vienas darbo grupės atstovų, Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas T. V. Raskevičius sako, kad galimybė išregistruoti ar likviduoti religinę bendriją dėl saugumo įrašyta po diskusijų viešoje erdvėje dėl bendruomenių laikysenos karo Ukrainoje kontekste.
„Mes turėjom tokių diskusijų viešoj erdvėj, kai tam tikros religinės bendruomenės ir tarptautiniam kontekste reiškia labai įdomias pažiūras dėl karo Ukrainoje, tai jei būtų pripažinta, kad jos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, teismas turėtų diskreciją tokį pripažinimą naikinti“, – BNS sakė T. V. Raskevičius.
R. Šalaševičiūtė tvirtino, kad pataisos nėra parengtos reaguojant į situaciją stačiatikių bendruomenėje, kurioje keli kunigai buvo pašalinti iš dvasininkų luomo jiems pradėjus kritikuoti vyresnybės poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Nebuvo kalbama konkrečiai apie ortodoksus, buvo darbo grupė, labai kompetentinga, iš Teisingumo ministerijos ir kitų institucijų, mes buvome frakcijų skirti nariai, buvo išanalizuotos įstatymo nuostatos, ir tai galutiniai kolegialūs sprendimai. Tikrai tai nebuvo įvardijama kaip grėsmė Lietuvos saugumui būtent iš ortodoksų bažnyčios“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.
Pagal projektą, turėdama duomenų apie bendrijos veiklą, kuri gali kelti grėsmę saugumui ir pan., Teisingumo ministerija raštu kreiptųsi į religinę bendruomenę ar bendriją su prašymu patiekti paaiškinimus.
Jeigu religinė bendruomenė nepateiktų paaiškinimų arba iš pateiktų paaiškinimų nebūtų galima nustatyti, kad nėra grėsmės saugumui, žmogaus teisių pažeidimų, Teisingumo ministerija turėtų teisę kreiptis į teismą dėl tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos išbraukimo iš Juridinių asmenų registro ar kitos religinės bendrijos likvidavimo.
Kiti pakeitimai, pasak T. V. Raskevičiaus, aiškiau apibrėžia procedūras, kaip religinės bendruomenės būtų registruojamos ar likviduojamos.
Lietuvoje šiuo metu stačiatikius oficialiai vienija viena religinė bendruomenė – Maskvos patriarchatui pavaldi Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupija, tačiau paraleliai kuriama ir Konstantinopolio patriarchato struktūra.
Naujai kuriamos bendruomenės pagrindą sudaro keli buvę Maskvos patriarchato kunigai, kuriuos metropolitas Inokentijus pernai pašalino iš kunigystės, bet Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I juos sugrąžino atgal į luomą.
Maskvos patriarchatas apkaltino minimus dvasininkus kanoniniais nusikaltimais, bet Konstantinopolis konstatavo, jog kunigai buvo pašalinti ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu. Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių.
BNS nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
