Ukrainos kelias į narystę NATO turi būti apibrėžtas laike, pirmadienį prieš Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje pareiškė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Man taip pat labai svarbu, kad Ukraina turėtų realų algoritmą, kaip ji artės link narystės NATO ir šia prasme, reformų įvertinimas, nuolatinis pažangos šiame kelyje įvertinimas bylotų, kad mes tikrai rimtai žiūrime į Ukrainos narystės procesą. Ir manome, kad šis procesas turėtų būti ribotas laike“, – bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi sakė G. Nausėda.
Anot jo, jei šis algoritmas ir „labai aiški narystės perspektyva“ atsirastų, tai būtų „pretekstas pritarti tokiam susitarimui“.
Anot G. Nausėdos, Ukraina šiuo metu „labai stokoja konkrečių signalų“, kad susiklosčius tinkamoms sąlygoms „ne popieriuje, o tikrai taps NATO nare“.
„Pažadų kartojimo metas baigėsi, atėjo laikas pasakyti, kaip tą pasieksime. Neturime kito kelio, tik sutarti ir nusiųsti stiprų signalą Ukrainai. Narystės perspektyva yra nepaprastai svarbi šaliai, jau beveik pusantrų metų herojiškai kovojančiai su Rusijos monstru. Vilnius turi būti ta vieta, iš kurios geros žinios pasieks ukrainiečių tautą“, – ragino G. Nausėda.
Pasak jo, Vilniuje taip pat svarbu išgirsti aiškų signalą, kad Ukrainos narystė Aljanse bus galima tada, kai sąlygos tai leis.
„Mums labai svarbu išgirsti signalą, kad Ukrainos narystė NATO tikrai yra galima, tuomet, kuomet sąlygos leis, ir kad šiuo požiūriu turime pajudėti toliau, nei Bukarešto viršūnių susitikimas, kuris viso labo tiktai kalba apie atviras NATO duris“, – sakė Lietuvos vadovas.
„Norime išvengti to, kad Ukrainos narystė NATO nepasidarytų kaip horizontas: kuo arčiau prie jo artėji, tuo labiau jis nuo tavęs tolsta“, – pridūrė jis.
Jis akcentavo, kad Ukrainos kariuomenė šiuo metu yra „viena iš labiausiai patyrusių profesionalių kariuomenių visame pasaulyje“, kadangi ji įgijo „kovos krikštą realiomis sąlygomis, o ne mokosi kaip kovoti iš vadovėlių“.
„Turėtumėme ne tik žavėtis jų kova, ne tik juos remti, bet ir pakelti jų kovos dvasią atitinkamais politiniais sprendimais“, – pabrėžė Lietuvos prezidentas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas patvirtino, kad prieš antradienį prasidedant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui, derybos dėl Ukrainos kelio į NATO sąlygų tebevyksta.
G. Nausėda sako, kad šiuo metu projekte ant derybų stalo esantis įsipareigojimas remti Ukrainą karinėmis priemonėmis, sukurti NATO ir Ukrainos tarybą bei siūlymas šiame kelyje atsisakyti Narystės veiksmų plano (angl. Membership Action Plan, MAP) džiugina.
Lietuvos vadovas tvirtina, kad NATO yra „konsensuso organizacija“, todėl tikisi kompromiso šiuo klausimu. Kartu jis pabrėžė, kad pats sprendimas viršūnių susitikime taip pat „dar nereiškia, kad narystė tampa realybe“.
„Dar laukia labai ilgas ratifikavimo procesas sostinėse. Ir mes matome iš Švedijos pavyzdžio, kad tas ratifikavimo procesas dėl vienokių ar kitokių priežasčių taip pat gali išsitęsti“, – sakė prezidentas.
„Bet man svarbiausia šiandien, kad rytoj poryt Vilniuje būtų priimti sprendimai, kurie padarytų Ukrainos narystę ne teorine, o praktiškai pasiekiama galimybe“, – pridūrė jis.
Bendra G. Nausėdos ir J. Stoltenbergo spaudos konferencija surengta Vilniaus NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, Ukraina bus viena pagrindinių jo temų.
Vidurio ir Rytų Europos šalys derybose remia Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos raginimus, kad jai Vilniuje būtų nutiestas kelias į NATO.
Tačiau didžiosios valstybės – Jungtinės Valstijos ir Vokietija – nelinkusios žengti toliau nei 2008 metais Bukarešte Aljanso duotas pažadas, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO, nenustatant aiškaus termino.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako Vilniuje besitikintis sulaukti aiškaus signalo dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvų.
G. Nausėda taip pat akcentavo, kad NATO sąjungininkams taip pat reikės sutarti dėl tolesnio Ukrainos karinio rėmimo „iki visiško teritorijų atsiėmimo“.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
