Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas antradienį po priesaikos Seime pradėsiantis eiti 33-ejų metų Gintautas Jakštas savo profesinę karjerą pradėjo kaip analitikas, o analitinį mąstymą pagrindiniu jo bruožu įvardija tiek valdančiųjų, tiek opozicijos politikai.
Po matematikos studijų Vilniaus universitete G. Jakštas įsidarbino Valstybės duomenų agentūroje, o magistro laipsnį įgijęs Tilburgo universitete Nyderlanduose nuo 2015 metų pradėjo darbą Vyriausybės strateginės analizės centre (STRATA), kur jį ir pastebėjo į savo komandą pakvietusi buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė.
„Gintautą pažinojau jau anksčiau, kadangi jis dirbo MOSTA'oj (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centre – BNS), esu kelis kartus susidūrusi dirbdama universitete, taip pat, kai buvo rengiama mūsų programa švietimo ir aukštojo mokslo srityje, teko konsultuotis, padiskutuoti. Gintautas man labiausiai imponavo kaip tikras profesionalas, ekspertas“, – BNS sakė J. Šiugždinienė.
G. Jakštas ministerijoje buvo atsakingas už studijas, mokslą ir technologijas atsakingas viceministras, jis bus jauniausias Ingridos Šimonytės Vyriausybės narys.
Pabrėžia analitinius gebėjimus
Konservatorė J. Šiugždinienė kalbėdama apie G. Jakštą išskyrė, kad jis savo sprendimus grindžia argumentais ir yra išskirtinai analitinio mąstymo.
„Jis ne tik labai geras analitikas, bet taip pat prisiimantis atsakomybę, sąžiningas ir tiesus, šitie dalykai mane visada žavėjo, dėl to pakviečiau prisijungti prie komandos. Man buvo svarbus ir jo platus akiratis, jis domisi situacija ne tik Lietuvoje, bet kaip aukštasis mokslas vystosi, plėtojasi kitose valstybėse, yra atlikęs ne vieną labai rimtą analizę“, – teigė parlamentarė.
J. Šiugždinienė pabrėžė, kad G. Jakšto išsilavinimas ir gebėjimai leistų jam siekti geriau apmokamos karjeros privačiame sektoriuje, tačiau jis yra „jaunas žmogus, linkęs prisiimti atsakomybę, kuriam nuoširdžiai rūpi švietimas ir aukštasis mokslas“.
Analitinį G. Jakšto mąstymą kaip stiprybę išskyrė ir opozicijos atstovė Seimo Švietimo ir mokslo komitete „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, tačiau taip pat pažymėjo, kad ši savybė tampa ir kliūtimi derinat procesus su švietimo bendruomene.
„Ponas G. Jakštas paliko eksperto profesionalo įvaizdį, formuodamas aukštojo mokslo tam tikras politikos gaires ir jas įgyvendindamas, tačiau kartais pasirodydavo užsispyręs ir nelankstus, neįsiklausantis į kitų švietimo bendruomenės narių nuomonę“, – BNS sakė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Ji teigė besitikinti, kad tapęs ministru G. Jakštas „įgis reikiamo lankstumo, diplomatijos“.
„G. Jakštas pasižymi racionalumu, jo ir išsilavinimas byloja apie matematinį profilį, jaučiasi, kad savo sprendimus jis labai gerai pasveria ir apskaičiuoja, bet iš to kartu ateina ir minusas, kad racionalūs argumentai atrodo vienaip, bet reikia įvertinti ir per emocinę prizmę, ir prieigą prie tos prizmės. Man atrodo, kad jis labai teisingai ir atsakingai skaičiuoja, tiesiog linkiu, kad būtų daugiau įsiklausymo ir socialinio jautrumo, kurio reikia šioje srityje“, – kalbėjo opozicijos atstovė.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas, Laisvės frakcijos atstovas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas būsimą ministrą apibūdina kaip žodžio žmogų.
„G. Jakštas gerai išmano ministerijos darbą, šiaip yra patikimas, žodžio žmogus. Kiek aš su juo susidūriau, jei ką pasako, tą ir daro, tariasi“, – BNS sakė A. Žukauskas.
Žada sprendimus priartinti prie žmonių
Su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį susitikęs G. Jakštas žurnalistams sakė, jog tuo atveju, jei taptų ministru, sprendimų priėmimą siektų priartinti prie žmonių, kuriems jie aktualiausi.
„Svarbu vykdant pokyčius sprendimų priėmėjus priartinti prie žmonių, apie kuriuos tie sprendimai yra. Jeigu tai būtų su švietimu, bendruoju ugdymu susiję klausimai, kad sprendimus priimtų ne užsidarę, kai žmonės, kurių gyvenimus, sąlygas, aplinką tie sprendimai keičia, laukia ir turi priimti, kas buvo nuleista iš viršaus. Norisi, kad tie sprendimai, kurie priimami, būtų kuo arčiau žmonių ir žmonės būtų priimami į sprendimų priėmimą“, – teigė tuomet dar kandidatas į ministro pareigas.
Kalbėdamas apie mokyklų tinklo pertvarką jis teigė, kad mažėjantį mokyklų skaičių lemia mažėjantis mokinių skaičius, o vyresniųjų klasių moksleiviams keliolikos kilometrų kelionė iki mokyklos neturėtų būti problema.
„Aš nemanau, kad regionai tuštėja dėl uždaromų ar sujungiamų mokyklų, tuštėja dėl visai kitų priežasčių. Pažiūrėjus, koks yra mokinių skaičius, absolventų skaičius, prieš dešimtmetį buvo daugiau nei dvigubai didesnis skaičius“, – sakė G. Jakštas.
„Turime žiūrėti, per kokį atstumą, per kiek laiko turi būti pasiekiama mokykla. Jei tai yra pradinis ugdymas, tai turi būti pakankamai arti, jei pagrindinis – toliau, gimnazija – dar toliau, bet jei iš vieno kaimelio ar miestelio reikia pavažiuoti 10–15 kilometrų, kas sudaro 15 minučių, nemanau, kad turėtų būti didelė problema“, – kalbėjo G. Jakštas.
Jis taip pat patvirtino, kad bus siekiama įgyvendinti pažadą, jog mokytojų atlyginimai kitąmet pasiektų 130 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU), nors lėšų poreikis tam auga.
Pasak G. Jakšto, švietimo ir mokslo sektoriui bendrai kitąmet iš viso reikėtų 400 mln. eurų.
Perims J. Šiugždinienės portfelį
Dabartinio viceministro kandidatūrą vadovauti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai premjerė Ingrida Šimonytė pateikė birželio pabaigoje, Pats G. Jakštas tuomet žadėjo tęsti pradėtus šios kadencijos darbus, užtikrinti pradėtų pokyčių sklandų įgyvendinimą.
Prezidentas G. Jakštą į pareigas paskyrė antradienį, po antrojo susitikimo, kuriame kandidatas šalies vadovo pageidavimu pristatė politinę komandą. Viceministru į savo vietą G. Jakštas ketina skirti Justą Nugarą, šiuo metu dirbantį susisiekimo ministro patarėju.
Iki pradėdamas eiti viceministro pareigas, 2016–2020 metais jis buvo Vyriausybės strateginės analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas, anksčiau yra dirbęs „Lietuvos draudime“, buvusiame Statistikos departamente (dabar – Valstybės duomenų agentūra).
Matematikos magistro laipsnį turintis G. Jakštas nuo 2018 metų buvo laisvai samdomas švietimo ekspertas.
G. Jakštas yra vedęs, o biografijoje kaip pomėgius įrašęs bėgimą ir stalo žaidimus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolatinio vadovo neturi nuo gegužės 24-osios, kai iš pareigų atsistatydino tuometinė ministrė J. Šiugždinienė. Politikė pareigas palikti nusprendė visuomenėje kilus abejonių, ar ji skaidriai panaudojo išmokas, gautas dirbant Kauno savivaldybės taryboje.
Pasitraukus J. Šiugždinienei, laikinai ministerijai vadovavo Laisvės partijos atstovė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
