Kultūros ministerija, atsižvelgdama į kultūros sektoriaus potencialą prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą proceso, užsakė tyrimą apie kultūros ir meno įstaigų įsitraukimo į suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą procesą galimybes. Šį tyrimą 2022–2023 m. atliko UAB „Theoria“.
Tyrimu siekta išanalizuoti ir įvertinti skirtingų sričių kultūros ir meno įstaigų teikiamas mokymosi visą gyvenimą veiklas bei jų pasirengimą prisidėti prie Lietuvoje kuriamos individualių mokymosi paskyrų sistemos. Kuriama sistema yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03- 05-0110 dalis, kuria siekiama įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, padėsiančią užtikrinti asmens gebėjimų bei kvalifikacijos ir darbo rinkos poreikių darną. Kuriamos sistemos dalis – vieno langelio principu veikianti platforma, grįsta individualių mokymosi paskyrų modeliu (angl. Individual learning accounts). Kultūros ministerijos užsakytu tyrimu buvo siekta suprasti, kaip kultūros ir meno įstaigos galėtų įsilieti į kuriamą sistemą, ir pateikti rekomendacijas.
Atliekant tyrimą, taikyti skirtingi metodai – išanalizuotos užsienio šalių gerosios praktikos, šalies kultūros sektoriaus įstaigose vykdomos mokymosi visą gyvenimą veiklos ir programos, atlikta kultūros įstaigų anketinė apklausa, sutelktos grupės diskusijos su skirtingų suaugusiųjų grupių atstovais ir skirtingų sričių kultūros įstaigų atstovais.
Tyrimas atskleidė, kad visos kultūros įstaigos gali prisidėti prie suaugusių gyventojų mokymosi visą gyvenimą veiklų įgyvendinimo, tačiau pasirengimas įsilieti į individualių mokymosi paskyrų sistemą yra nevienodas. Vienas pagrindinių iššūkių, kuris gali kilti kultūros ir meno įstaigoms siekiant įsilieti į kuriamą sistemą, yra mokymų trukmė. Tyrimas parodė, jog dauguma kultūros ir meno įstaigų dažniausiai teikia trumpos trukmės ir bendrąsias kompetencijas ugdančius mokymus ar edukacines veiklas. Taip pat tikėtina, kad įstaigoms, norinčioms dalyvauti sistemoje, bus reikalinga metodinė pagalba dėl mokymų, atitinkančių sistemos keliamus reikalavimus, parengimo ir įgyvendinimo.
Kultūros įstaigų kontekste išsiskiria bibliotekos ir muziejai, kurių mokymai yra labiau struktūruoti bei tęstiniai (dažnu atveju – kvalifikacijos kėlimo srityje). Bibliotekos taip pat gali teikti su skaitmeninio raštingumo kompetencijų kėlimu susijusius mokymus, remdamosi jau dabar sukaupta patirtimi teikiant medijų ir informacinio raštingumo mokymus.
Tyrimo metu taip pat išryškėjo, jog siekiant, kad kuo daugiau kultūros ir meno įstaigų prisidėtų prie kuriamos sistemos, svarbu kultūros ir švietimo įstaigas skatinti bendradarbiauti. Kaip rodo užsienio šalių gerosios praktikos, bendradarbiavimas su švietimo sektoriumi kultūros įstaigoms gali padėti sukurti struktūruotą mokymo kursą, kuris tinkamai ugdo reikiamus gebėjimus ir kompetencijas, yra deramai suplanuotas ir pagrįstas teorinėmis žiniomis.
Išsamios išvados ir rekomendacijos yra pateikiamos tyrimo ataskaitoje.
Unsplash.com nuotrauka
