Vyriausybė trečiadienį posėdyje įtvirtino migrantų apgręžimą pasienyje, tačiau atsisakė Seimo numatytos išimties, baimindamasi papildomų paskatų neteisėtai migracijai iš Baltarusijos.
Ministrų kabineto patvirtintu nutarimu įgyvendinamas trečiadienį įsigaliojęs įstatymas, leidžiantis apgręžti neteisėtai į Lietuvą bandančius patekti migrantus.
Pagal jį, tokį leidimą suteikia Vyriausybė, gavusi Nacionalinio saugumo komisijos rekomendaciją. Šiai komisijai priklauso dauguma Ministrų kabineto narių.
Siekiant subalansuoti nacionalinio saugumo interesus ir migrantų teises, įstatyme taip pat buvo numatyta, kad apgręžimas netaikomas, „jeigu nustatoma, kad užsienietis traukiasi nuo Vyriausybės sprendime nurodytų ginkluotų konfliktų, taip pat nuo persekiojimo, kaip jis apibrėžiamas Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso, arba siekia patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją humanitariniais tikslais“.
Tačiau Vidaus reikalų ministerijos parengtame nutarimo projekte numatyta, kad sudaryti ginkluotų konfliktų sąrašo „nėra objektyvių prielaidų“, nes nes taip būtų sukurtas „traukos veiksnys“ instrumentalizuotai migracijai.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį žurnalistams sakė, kad sprendimas atsisakyti išimties dėl migrantų apgręžimo nėra paprastas ir lengvas, tačiau būtinas gintis nuo neteisėtos migracijos.
„Šitas sprendimas nėra paprastas ir lengvas, bet šiuo atveju, kai instrumentalizuota migracija yra naudojama kaip ginklas, mes turime gintis“, – teigė A. Bilotaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad įstatyme įtvirtinta prievolė kiekvieną atvejį vertinti individualiai.
Migrantų apgręžimą įteisinantį įstatymą teikė pati Vyriausybė, bet jos siūlytame variante išimties nuo ginkluotų konfliktų bėgantiems migrantams nebuvo.
Šią išimtį projekto svarstymo stadijoje Seime numatė Žmogaus teisių komitetas, vėliau jai pritarė visas parlamentas.
Politikai tuomet tikino, kad taip atsižvelgiama į nevyriausybininkų kritiką bei užtikrinama pusiausvyra tarp nacionalinio saugumo interesų ir žmogaus teisių.
Dabartinį Ministrų kabineto sprendimą kritikuoja ir Seimo Žmogaus teisių komiteto nariai, ir nevyriausybininkai. Anot jų, siekis išlaikyti pusiausvyrą tebuvo „akių dūmimas“.
Neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą bandantys atvykti migrantai apgręžiami jau beveik dvejus metus.
Šalies pareigūnai migrantų srautus vadina hibridine Minsko ataka, o pasieniečiai tikina, kad prie to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.
Vilnius balandžio pradžioje dėl neteisėto migrantų įvežimo į šalį ėmėsi tarptautinės bylos prieš Baltarusiją.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
