Seime ketvirtadienį į pirmąjį posėdį renkasi Mišrios Seimo narių grupės atstovo, Tautos ir teisingumo (centristų, tautininkų) sąjungos pirmininko Petro Gražulio apkaltos komisija.
Kaip BNS sakė komisijos vadovas konservatorius Linas Slušnys, tai bus tvarkomasis posėdis, kurio metu bus nuspręsta dėl darbo reglamento, kviečiamų asmenų, posėdžiams reikalingos medžiagos ir pan.
„Tai dar nebus tas posėdis, kuriame klausimą pradėsime nagrinėti iš esmės“, – BNS sakė L. Slušnys.
Seimas antradienį sudarė komisiją, kuri turi pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą už socialdemokratą Liną Jonauską balsavusiam P. Gražuliui.
Apkaltos P. Gražuliui iniciatyvą dar sausio pabaigoje savo parašais parėmė 46 parlamentarai iš valdančiųjų frakcijų. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
Apkalta P. Gražuliui inicijuojama dėl to, kad jis pernai per rudens sesiją balsavo už socialdemokratą L. Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.
Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Seime registravus projektą dėl apkaltos iniciatyvos, P Gražulis taip pat surinko parašus dėl kitos apkaltos – valdančiųjų atstovei konservatorei Jurgitai Sejonienei, už tai, kad ji užregistravo kalbėti švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę.
Anksčiau Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad P. Gražulio apkaltos procesui pagrindo nėra, nors tiek P. Gražulį, tiek J. Sejonienę pripažino pažeidusius Seimo statutą. Apkaltos J. Sejonienei klausimo etikos sargai išvis nesvarstė, nes nebuvo tokio siūlymo.
Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuos, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.
Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
