Migracijos departamentas baigė priiminėti karo pabėgėlių iš Ukrainos prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu ir patikslino bendrą šalyje esančių tokių asmenų skaičių.
Kovo 6-osios duomenimis, Lietuvoje iš viso yra 41 933 Ukrainos karo pabėgėliai, turintys galiojančius leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje laikinosios apsaugos pagrindu.
35 039 asmenys turi išduotus skaitmeninius leidimus, 6 894 asmenys – leidimus laikinai gyventi kaip plastikines korteles. Visi šie laikinosios apsaugos pagrindu išduoti dokumentai galioja iki 2024 m. kovo 4 d.
„Kovo 6-ąją fiksuotas skaičius jau kitą dieną pasikeis, nes kasdien į Lietuvą atvyksta po keliasdešimt naujų nuo karo bėgančių asmenų. Be to, kai kurie Lietuvoje jau gyvenantys užsieniečiai išvyksta į kitas šalis ar grįžta į Ukrainą. Šią dieną pasirinkome pažymėdami metų, kai Ukrainos karo pabėgėliams pradėta suteikti laikinąją apsaugą, sukaktį“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Ukrainos karo pabėgėlių laikinosios apsaugos mechanizmą Europos Sąjunga aktyvavo 2022 m. kovo 4 dieną. Būtent šiuo pagrindu užsieniečiams, nuo Rusijos agresijos pasitraukusiems į Lietuvą, pradėti išdavinėti leidimai laikinai gyventi šalyje.
Iki 2022-ųjų rugsėjo besikreipusiems asmenims buvo išduodami vienerius metus galioję leidimai. Šie dokumentai dabar pakeisti skaitmeniniais ir galioja iki 2024 m. kovo 4 d. Besikreipusiems po 2022-ųjų rugsėjo buvo išduodami iškart iki 2024 m. kovo galiojantys leidimai, nes paaiškėjo, jog laikinoji apsauga Ukrainos karo pabėgėliams bus pratęsta.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS iš viso registruoti daugiau kaip 75 tūkst. karo pabėgėlių, tačiau, anot E. Gudzinskaitės, tai nereiškia, jog visi šie asmenys ir pasiliko mūsų šalyje.
„Dalis jų į Lietuvą buvo atvykę tik trumpam ir nenorėjo prašytis laikinosios apsaugos, dalis, gavę laikiną apsaugą, vėliau kreipėsi dėl leidimų gyventi kitais pagrindais, o kiti tiesiog išvyko iš Lietuvos. Taigi, bendras registruotų karo pabėgėlių skaičius labiau rodo ne realų Lietuvoje esančių tokių asmenų skaičių, o migracijos srauto intensyvumą ir krūvį, kuris teko mūsų valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, besirūpinančioms pagalba karo pabėgėliams“, – teigia Migracijos departamento vadovė.
Migracijos departamento duomenimis, apie du tūkstančius ukrainiečių turi leidimus laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, o daugiau kaip pusė tūkstančio asmenų vėliau leidimų laikinai gyventi pasiprašė jau nebe laikinosios apsaugos, o kitais pagrindais, pavyzdžiui, darbo arba studijų.
„Tai reiškia, kad šie žmonės čia įleidinėja šaknis ir artimiausią savo ateitį glaudžiau sieja su Lietuva. Jie susirado jų poreikius tenkinantį darbą, ėmėsi mokytis kalbos, pradėjo studijas. Tikėtina, kad šie užsieniečiai ilgesniam laikui liks mūsų šalyje net ir pasibaigus karui Ukrainoje“, – situaciją įvertino E. Gudzinskaitė.
Iki kovo 4-osios leidimų laikinai gyventi Lietuvoje nepasikeitusiems Ukrainos karo pabėgėliams gali kilti nesklandumų gaunant kai kurias sveikatos paslaugas, prašant socialinės pašalpos, išmokų vaikams, teikiant prašymą dėl būsto šildymo išlaidų, karšto ar šalto vandens kompensacijos ir pan.
Tokie asmenys Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS nuo šiol turės pildyti ne prašymą pakeisti, o prašymą išduoti naują skaitmeninį leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Užpildę prašymą internetu, jie privalės rezervuoti vizitą Migracijos departamente ir pateikti biometrinius duomenis.
Atspausdintas arba išmaniajame įrenginyje išsaugotas skaitmeninis leidimas gyventi patvirtina jo savininko teisinę padėtį Lietuvoje ir, turint galiojantį piliečio pasą, suteikia teisę vykti į kitas Šengeno erdvės šalis.
Migracijos departamento informacija
VRM nuotrauka
