Prezidentas Gitanas Nausėda žada toliau kelti klausimus dėl „Rosatom“ įtraukimo į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus.
Minint karo Ukrainoje metines, Bendrija sutarė dėl 10-ojo sankcijų paketo, tačiau į jį nepateko Rusijos valstybinė branduolinė korporacija „Rosatom“.
„Laušime toliau, bus dar ir 11 ir 12 paketas, laušime, nenurimsime. Būsime tie, kurie drums viešąją tvarką Europos Sąjungoje, mes privalome tą daryti, nes niekas kitas už mus to nepadarys“, – žurnalistams antradienį Palangoje kalbėjo prezidentas.
Pasak jo, iki šiol to nepavyko padaryti „dėl laibai konkrečių valstybių labai konkrečių interesų“.
G. Nausėdos teigimu, visi sankcijų paketai yra kompromisiniai, priešingu atveju jie nebūtų priimti.
„Taip, ir dabar aš nesu labai laimingas dėl to paskutiniojo sankcijų paketo, gerai, kad jis gimė sulig karo metinėmis, bet mes visą laiką pabrėždavome, kad tai, ką daro Rusija branduolinės energetikos srityje, destabilizuodama ir keldama labai konkretų pavojų branduoliniams objektams Ukrainoje, tai negali likti be pasekmių“, – kalbėjo šalies vadovas.
ES priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dar tris rusų bankus.
Į šio paketo sankcijų sąrašą įtraukti ir septyni Irano juridiniai asmenys, gaminantys dronus kamikadzes, kuriais Rusija atakuoja taikinius Ukrainoje, įskaitant infrastruktūrą ir gyvenamuosius pastatus.
Išplėstas ir pramonės prekių eksporto į Rusiją draudimas, kuris apima dvejopos paskirties prekes, tokias kaip elektronikos prekės, specializuotos transporto priemonės, mašinų dalys, sunkvežimių ir lėktuvų variklių atsarginės dalys, antenos, kranai, dronai, retieji žemės elementai, infraraudonųjų spindulių kameros.
Prekybą šiomis prekėmis ES pareigūnai vertina daugiau kaip 11 mlrd. eurų.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
