Artėjant žiemai Lietuva ruošėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos bangai, tačiau šios prognozės nepasitvirtino.
Valstybės duomenų agentūra nurodo, kad iš viso nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko apie 74,3 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių.
Pastaruoju metu vidutiniškai per parą atvyksta apie 50 pabėgėlių, per savaitę – iki trijų šimtų. Šie rodikliai yra mažesni nei rudenį, rodo oficiali statistika.
Lietuva prieš kelis mėnesius kaupėsi įtemptesniems scenarijams, reaguodama į Rusijos vykdomų išpuolių prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą šalyje keliamą humanitarinę krizę.
Didžiausias karo pabėgėlių iš Ukrainos srautas buvo pernai kovą, kai per parą vidutiniškai atvykdavo apie 2 tūkst. pabėgėlių, bet balandį smuko iki maždaug 500 ir toliau nuosekliai mažėjo.
„Buvom pasiruošę didesnei bangai, kai buvo prognozuota, kad ateina šalta žiema, Rusijos veiksmai intensyvėja. Buvo parengti planai priimti didesnį kiekį pabėgėlių, įrengtos vietos nenaudojamose mokyklose, kituose visuomeniniuose pastatuose, bet žiema pakankamai švelni, ji besibaigianti, ir, jei neįvyks jokių drastiškų įvykių ir Ukrainos didžiųjų miestų bombardavimų, tikimės, kad ta banga didesnė ir neateis“, – BNS sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Pagalbą ukrainiečiams organizuojančios nevyriausybinės organizacijos „Stiprūs kartu“ vadovas Edmundas Jakilaitis BNS teigė, jog dar vasarą buvo aišku, kad pabėgėlių srautas neaugs, nes po pirminio šoko žmonės išmoko gyventi karo sąlygomis.
„Mes, „Stiprūs kartu“, ir prognozavome, kad jokios bangos nebus, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mūsų neklausė, jie išleido truputėlį mokesčių mokėtojų pinigų, keliolika ar keliasdešimt milijonų, įrenginėdami neveikiančių mokyklų sanitarinius mazgus ir dušines, kurių niekam neprireiks. O mes taip prognozavom, nes matėm, kad žmonės išmoko gyvento kare“, – sakė E. Jakilaitis.
Šią savaitę sueis vieneri metai nuo Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios.
Šalyje – apie 60 tūkst. ukrainiečių
Vidaus reikalų ministerija skaičiuoja, kad šalyje šiuo metu gali būti apie 60 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, o tikslesni skaičiai bus aiškūs kovo pabaigoje.
„Šiai dienai tiksliai to skaičiaus negalime pasakyti, bet mes skaičiuojame, kad iki 60 tūkst. yra, tiek išduota leidimų laikinai gyventi. Nors registruota laikinajai apsaugai 75 tūkst., bet dalis yra išvykusių, dalis grįžusių į Ukrainą, po mėnesio turėsime tikslesnius skaičius“, – sakė A. Abramavičius.
Nuo karo bėgantys ukrainiečiai nuo 2022 metų kovo 4 dienos galėjo gauti laikinąją apsaugą, Europos Sąjungai aktyvavus laikinosios apsaugos direktyvą.
Laikinoji apsauga suteikiama metams ir dar metams gali būti pratęsiama, šis statusas suteikia teisę į socialinę paramą, medicininę pagalbą, galimybę įsidarbinti ir kitas garantijas.
„Šiek tiek pakeitėme laikinosios apsaugos išdavimo formą, jau kelis mėnesius Migracijos departamentas registruoja pratęsimus skaitmeniniu būdu bei suteikiant teisę gyventi dar vieneriems metams skaitmeniniu būdu, tokia galimybe šiai dienai jau pasinaudojo beveik 27 tūkst., dar apie 10 tūkst. yra registruota. Kovo pabaigoje mes matysime galbūt ir skaičių, kiek iš registruotų 75 tūkst. pabėgėlių yra likę Lietuvoje“, – teigė viceministras.
„Stiprūs kartu“, darbą pradėję nuo ukrainiečių aprūpinimo būstu, sako, kad šiuo metu namai randami visiems besikreipiantiems, nors parą-kitą gali tekti palaukti.
„Dabar, kiek žmonių atvyksta, mūsų duomenų centrui pavyksta atrasti būstą. centras aktyviai kontaktuoja su žmonėmis, kurie kada nors yra apgyvendinę ukrainiečių, iš kurių ukrainiečiai jau yra išsikėlę, praeina tam tikras laikas, gal jie vėl nori priimti žmogų. Kol kas situacija yra valdoma, tų atvejų per dieną nėra daug, kartais vos keli, iki dešimties, kartais daugiau“, – pasakojo E. Jakilaitis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, Lietuva savivaldybių paruoštose patalpose esant reikalui galėtų apgyvendinti 5 tūkst. karo pabėgėlių.
Ji perspėjo, kad nors pabėgėlių bangos išvengta, dar nesibaigė nei žiema, nei karo veiksmai.
„Negalime žinoti, kas atsitiktų, jeigu tie žmonės pajudėtų. Geriau būti pasiruošus, negu nepasiruošus, jeigu tai atsitiktų“, – BNS sakė ministrė.
Įsidarbino pusė darbingo amžiaus pabėgėlių
Iš daugiau kaip 74 tūkst. karo pabėgėlių beveik 26 tūkst. buvo nepilnamečių.
Beveik 45 tūkst asmenų buvo nuo 18 iki 64 metų. Kaip pažymi A. Abramavičius, beveik pusė jų turi darbą.
„Apie 20 tūkst. yra įsidarbinę, tas skaičius apima apie 50 proc. darbingo amžiaus pabėgėlių ukrainiečių, tai vienas geriausių rodiklių Lietuvoje“, – informavo viceministras.
Registruoti karo pabėgėliams šalyje invazijos pradžioje buvo atidaryti keli centrai didžiuosiuose miestuose, tačiau srautams sumažėjus liko vienas, Alytuje.
Taip pat pabėgėliai gali registruotis Migracijos departamento padaliniuose.
Valstybės duomenų agentūra sausį paskelbė, kad dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos per praėjusius metus 54 tūkst. išaugo bendras Lietuvos gyventojų skaičius.
Plataus masto karą Ukrainoje Rusija pradėjo pernai vasario 24 dieną.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
