Derybos dėl tolesnės paramos Ukrainai ir sankcijų ją užpuolusiai Rusijai yra įstrigusios, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, pirmadienį Briuselyje dalyvaujantis Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje.
„Deja, dauguma dalykų, kuriuos turime aptarti, atrodo šiek tiek įstrigę mirties taške. Tikiuosi, jog derybos neįstrigs kalbantis apie sankcijas, makrofinansinę paramą Ukrainai ir ginklų tiekimą“, – prieš tarybos posėdį žurnalistams Briuselyje sakė G. Landsbergis.
„Tikrai viliuosi, jog nelaukiame dar kažko siaubingo nutinkant Ukrainoje, kad pajudėtume“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė Užsienio reiklų ministerija, taryboje bus kalbama apie tolesnę ES makrofinansinę ir karinę paramą Ukrainai, Rusijos atskaitomybę už įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, įskaitant agresijos nusikaltimą.
Lietuvos pozicija, pasak ministro, nesikeičia: daugiau sankcijų, daugiau pagalbos, daugiau karinės pagalbos, ypač sunkiosios ginkluotės, turi būti perduota Ukrainai.
„Atrodo, jog esame užstrigę praktiškai kiekviename pokalbyje dėl Ukrainos“, – sakė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, jog Lietuva nepalaiko išimčių – net ir tais atvejais, kai jos būtų naudingos pačiai šaliai.
„Mes manome kad sankcijos egzistuoja su priežastimi, todėl jų neturėtų būti vengiama ar mėginama palengvinti, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas. – Tad taip, mes dalyvaujame diskusijose, stengiamės išlaikyti vienybę, tačiau nepalaikome išimčių“.
Pareigūnai teigia, kad pastaruoju metu sprendimus dėl finansinės paramos Ukrainai blokuoja Vengrija, siekianti, kad dėl demokratijos nuopolių ir korupcijos nebūtų įšaldytos jai numatytos europinės lėšos.
Tarybos paraštėse vyks ir Rytų partnerystės šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Jo metu bus aptariami Rytų partnerystės ateities iššūkiai bei būdai sustiprinti ES ir rytų partnerių bendradarbiavimą Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekste.
Pasak G. Landsbergio, kalbant apie ES narystę, yra apmaudu, jog Sakartvelas „stovi ant kitų bėgių“ nei Moldova ar Ukraina.
„Raktas grįžti į tuos pačius, greitesnius bėgius į ES lieka Sakartvelo vyriausybės rankose. Aš labai norėčiau matyti Sakartvelo vyriausybę veikiant labiau proaktyviai ir su daugiau gyvumo, energijos, ryžto siekti kandidatės statuso. Iki šiol matėme neitin padrąsinančius žingsnius“, – kalbėjo jis.
Dar viena iš ES užsienio reikalų ministrų pokalbių temų – žmogaus teisių padėtis, tebesitęsiantys protestai ir jų malšinimas Irane. Ministrai aptars Irano karinę paramą Rusijos kare prieš Ukrainą bei ES veiksmus, įskaitant papildomas sankcijas, Teherano atžvilgiu.
Taryboje taip pat numatoma aptarti situaciją Moldovoje, Kosove, Tunise ir Jemene.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
