Reikalavimas darbuotojams pasitikrinti dėl užkrečiamosios ligos norint dirbti nustatytus darbus ar užsiimti tam tikra veikla neprieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Teismas savo nutarimu Konstitucijai neprieštaraujančiomis pripažinto atitinkamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas, dėl kurių kreipėsi grupė Seimo narių.
Pasak KT, Seimui iš Konstitucijos kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti žmogaus konstitucinę teisę į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Vienoje iš vadinamųjų pandeminio ribojimo bylų KT vertino reguliavimą, pagal kurį dėl užkrečiamosios ligos laiku nepasitikrinę darbuotojai turėjo būti perkeliami arba nušalinami nuo darbo.
Į KT kreipęsi opozicijai priklausantys parlamentarai teigė, kad tokiu reguliavimu darbuotojui nesuteikta galimybė laisvai pasirinkti darbą, neįvertinta, ar jis dėl savo gebėjimų galės dirbti kitą darbą, į kurį yra perkeliamas.
Skundo autoriai taip pat teigė, kad įstatymų leidėjas neturėjo teisės pavesti Vyriausybei nustatyti, kurie darbuotojai gali dirbti, jei yra pasitikrinę ar nuolat tikrinasi dėl infekcinės ligos, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, karantinas.
KT nutarime pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtinta konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą, bet ji aiškintina kartu su įtvirtinta kiekvieno žmogaus teise turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas.
„Konstitucinė teisė į tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas suponuoja darbdavio pareigą užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų sudarytos teisinės prielaidos įgyvendinti šią teisę“, – sakoma nutarime.
Pasak KT, Seimas gali nustatyti, kad tose darbovietėse, kuriose nustatytas staigus užkrečiamosios ligos išplitimas, gali būti taikomos pandemijos valdymo priemonės, kurių privaloma imtis siekiant suvaldyti užkrečiamosios ligos staigų plitimą ir sumažinti riziką kitiems asmenims, be kita ko, darbuotojams, užsikrėsti plintančia liga.
„Atsižvelgiant į žmonių užkrečiamųjų ligų įvairovę, jų ypatumus, išplitimo mastą ir keliamą riziką sveikatai ir gyvybei, jų valdymui darbovietėje gali būti taikomos tiek bendro pobūdžio priemonės (kaip antai reikalavimas darbuotojui pasitikrinti, ar neserga plintančia užkrečiamąja liga), tiek specialios priemonės, kurių pasirinkimą nulemia tam tikros užkrečiamosios ligos ypatumai“, – sakoma nutarime.
Seimas pernai kovą priėmė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, kurios įpareigojo kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19. Vėliau Vyriausybė nustatė tokių profesijų sąrašą.
Tuomet patvirtinta, kad periodiškai tikrintis, ar neserga COVID-19, turi sveikatos priežiūros, švietimo darbuotojai, socialinių paslaugas teikiantys asmenys, vaistininkai, pardavėjai, sportininkai, kultūros darbuotojai, kirpėjai. To nepadariusieji turėjo būti perkelti į kitą darbo vietą arba nušalinti nuo darbo, dėl to dalis darbuotojų per pandemiją išėjo iš darbo.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
