Šių dienų aktualijų kontekste klimato kaitos klausimas tampa vis aktualesnis. Europos Sąjungos šalys iki 2030 m. įsipareigojo sutaupyti 32,5 proc. numatomo suvartoti energijos kiekio. Nustatyta, kad vienas iš veiksmingiausių būdų mažinantis energijos suvartojimą – tai pastatų atnaujinimas. Toks energijos taupymo būdas gerina ne tik oro kokybę, mažina sąskaitas už energiją, bet ir labiau apsaugo mūsų sveikatą.
Europos Audito Rūmų specialistai apsilankę 5-kiose šalyse (Bulgarijoje, Čekijoje, Airijoje, Italijoje ir Lietuvoje) įvertino šių šalių pažangą, taikant priemones pastatų energijos vartojimo efektyvumui didinti. Buvo nustatyta, kad dažniausiai taikomos priemonės šalyse apima papildomą pastatų šiltinimą, energiją tausojančius langus, termoreguliavimo sistemas ir šilumos tiekimo sistemų atnaujinimą.
2020 m. balandžio 28 d. Europos Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą „Pastatų energijos vartojimo efektyvumas: vis dar reikia daugiau dėmesio skirti ekonominiam veiksmingumui“ (eca.europa.eu), kurioje auditoriai įvertino ES fondų lėšomis finansuojamas su pastatų atnaujinimu susijusias veiklas. Lietuva iš kitų šalių buvo išskirta kaip gerosios praktikos šalis, kuri palankiai buvo įvertinta už:
- kiekybinį investicijų poreikių ir galimos sutaupyti energijos kiekio projektuose įvertinimą;
- iniciatyvą šalinti kliūtis investicijoms 100 proc. valstybės paramą, suteikiant mažas pajamas gaunantiems žmonėms;
- lengvatinių paskolų derinamų su valstybės fondų dotacijomis suteikimą;
- konkurencingą projektų atrankos procedūrą.
Lietuva gyvenamųjų pastatų atnaujinimui 2014-2020 m. laikotarpiu suplanavo 336 milijonus eurų, viešųjų pastatų – 151 milijoną eurų.
Siekiant didinti 2021–2027 m. sanglaudos politikos išlaidų ekonominį veiksmingumą, šalims auditoriai pateikia šias rekomendacijas:
- investicijų planavimą grįsti ilgalaikiais strateginiais dokumentais;
- panaudojant ES lėšas nustatyti numatomą sutaupyti energijos kiekį;
- skatinti didesnį energijos sutaupymą vertinant naudą už mažesnes lėšas;
- siekiant ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų, nustatyti energijos sutaupymo rodiklius ir stebėti jų pažangą.
Apibendrindami šalių narių pažangą Europos auditoriai pabrėžia ekonominio veiksmingumo svarbą, kai ES finansuojamais projektais valstybės už vieną investuotą eurą turi siekti sutaupyti kuo daugiau energijos.
Finansų ministerijos informacija
